Ši nepaprastai įdomi paroda, remiama Japonijos fondo bei organizacijos „EU-Japan Fest“ – tai kelis metus trunkančio festivalio vadovės Eglės Deltuvaitės ir kuratorės Mikiko Kikuta bendradarbiavimo rezultatas.
Nepaisant Japoniją sukrėtusios nelaimės ir tebesitęsiančių sunkumų į Lietuvą atvyksta visi parodos autoriai. Shiogamos fotografijos festivalio ir tokių projektų kaip „Japonija Europos akimis“ bei „Tarp“ kuratorė Mikiko Kikuta čia pristato keturis menininkus: Daisuke Nakashima, Shinryo Saeki, Karen Sato ir Yumiko Utsu, kurie gimė tarp 80-ųjų ir 90-ųjų. Kaip rašo parodos idėjos autorė, tai karta, kuri užaugo po Japonijos ekonomikos sprogimo. Žmonės tapo turtingi, tačiau tuo pat metu prarado dalį tradicijų ir vertybių. Jaunimui buvo sunku rasti savo vietą, reikėjo naujų taisyklių ir požiūrio į gyvenimą, bet tai nebuvo lengva.
Galima sakyti, kad ši paroda – tai nuoroda į naują Japonijos fotografijos kryptį. Legendinis kuratorius Johnas Szarkowskis knygoje „Veidrodžiai ir langai: Amerikos fotografija nuo 1960-ųjų (MOMA, 1978) išskyrė dvi raiškos strategijas. Kuratorės teigimu, šiuo metu, Japonijos fotografija krypsta būtent veidrodžio strategijos linkme. Tai atsitiko po 90-ųjų merginų fotografinio judėjimo, kurio esminiai bruožai – akinanti šviesa bei neryškus vaizdas, o objektas – jų pačių privatus gyvenimas arba gatvė, kurioje ieškoma realybės. Naujai kartai, fotografija kaip veidrodis, nėra tik bandymas atspindėti vidinį pasaulį, bet ir būdas, gilinantis į save, sukurti kitokią raišką.
Jie vengia egzistuojančių taisyklių, vyraujančios ideologijos, nesidomi čia ir dabar vykstančiais įvykiais, tačiau žino kaip vaizduoti save ir šiuolaikinę visuomenę. Svarbiausia jiems – ne išorinis, o vidinis pasaulis, tad parodoje ir galime stebėti šį suasmenintą pasaulį, kurį savita fotografijos kalba išreiškė fotografai.
