Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Festivalyje „Pokrovskije kolokola“ – dainuojamoji Tereko ir Grebeno kazokų kultūra

XII tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ klausytojams siūlys susipažinti su įvairiomis folkloro tradicijomis. Sostinės gyventojų ir svečių spalio 11–15 d. laukia koncertai „Gyvoji tradicija“ (spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), „Unikalios tradicijos“ (spalio 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje) ir netgi septynių valandų muzikinis maratonas „Meniniai festivalio dalyvių portretai“ (spalio 14 d. Vilniaus Rotušėje).
Ansamblis „Čapura“
Ansamblis „Čapura“ / Projekto partnerio nuotr.

Įvairiose miesto scenose per savaitę pasirodys 45 autentiško folkloro kolektyvai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainоs ir kitų šalių.

Buitinę dainuojamąją Tereko ir Grebeno kazokų kultūrą tradiciją festivalyje „Pokrovskije kolokola“ pristatys ansamblis „Čapura“ – Šiaurės Kaukazo muzikinio folkloro pavyzdys. Kiekviena jų daina atskleidžia vidinį moters-kazokės pasaulį, tikrąją liaudies išmintį ir rusiškos dvasios grožį.

Naudodamosi Šelkovskio rajono Červlionajos, Kudriukovskajos ir Grebenskajos kaimuose 1968–1969 m. padarytais įrašais, ansamblio „Čapura“ dalyvės praktiškai susipažino su unikaliomis Šiaurės Kaukazo Grebeno kazokių moterų „plonojo“ dainavimo tradicijomis. Grakštus aukštų skambių balsų skambėjimas stebina vaizduotę, skatina prisiminti išdidžias, stotingas kaimo gražuoles, pasipuošusias šilkinėmis kubelkomis ir sidabriniais „rinktiniais“ diržais. Lengvas daugiabalsių vestuvinių, lyrinių ir šokio dainų skambesys palaikomas aiškiai akcentuojamu ritmu, kurio svarba įtvirtinama grojant nacionaliniais mušamaisiais instrumentais: „tulumbu“, „kaukaziniu būgnu“, perimtais iš kaimyninių Kaukazo tautų.

Projekto partnerio nuotr./Ansamblis „Čapura“
Projekto partnerio nuotr./Ansamblis „Čapura“

Mušamųjų instrumentų įvaldymas – ypatingas menas, perduodamas atlikėjui su motinos pienu – profesionaliems muzikantams tenka repetuoti mėnesiais, kad pasiektų tokį meistriškumą. Vestuvinės ir laidotuvių apeigos, kazoko palydėtuvių į tarnybą apeigos, kalendorinės šventės – visose šiose apeigose Tereko kazokų tradicijoje vyrauja moteriškasis pradas. Kazokų šeimos buities kultūra visuomet turėjo didžiulę įtaką būsimojo kario, Tikėjimo ir Tėvynės gynėjo asmenybės formavimuisi.

Žmonių sąmonėje įsitvirtinęs kazoko – drąsaus, bebaimio kario, gimtosios žemės gynėjo, apdainuoto epuose ir dainose – įvaizdis. Kare išsiskyrimo metu didvyrio mintyse mylima, ištikimai laukianti jo grįžimo iš tolimų kraštų, skrupulingai sauganti namų židinio šilumą moteris-kazokė. Pirmose Kazokų kultūros fondo, vadovaujamo Jurijaus Čirkovo, folklorinėse-etnografinėse ekspedicijose į Šiaurės Kaukazo kazokų kaimus paaiškėjo unikalios moterų dainuojamosios-apeiginės medžiagos gausa. Būtent tada ir gimė idėja įsteigti jaunų moterų folkloro kolektyvą. 2008 m. Sankt Peterbuge Jurijus Čirkovas subūrė moterų folklorinį ansamblį „Čapura“.

Kazokiškos dainos ansamblis „Čapura“ džiugins klausytojus XII tarptautinio festivalio koncertuose „Gyvoji tradicija“ (spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), „Unikalios tradicijos“ (spalio 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje) ir kituose nepamirštamuose pasirodymuose.

Tarp festivalio rėmėjų – Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose ir čia. Festivalio programa – tinklalapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs