Spektaklio režisierius – enfant terrible etiketę gavęs, įdomiausiu šiuolaikiniu rusų režisieriumi vadinamas Konstantinas Bogomolovas. Spektaklis pastatytas pagal rusų dramaturgės Marinos Krapivinos pjesę „Stavangeris“ (2011 m. ji pateko į kelių dramaturgijos konkursų trumpąjį sąrašą). Vaidina jauna ir kūrybinga Liepojos dramos teatro aktorių trupė, Klaipėdos konservatorijoje baigusi studijas pas prof. Vytautą ir Veltą Anužius. Spektaklis laimėjo nacionalinį Latvijos teatro apdovanojimą „Spēlmaņu nakts 2012-2013“ „Geriausio spektaklio“ ir „Geriausio režisieriaus“ kategorijose, o Torunės festivalyje „Kontakt“ 2014 metais – antrąją vietą (trečiojoje liko O. Koršunovo režisuota "Žuvėdra"). Toks derinys žadina po ilgo sezono nusilpusį teatro mėgėjų smalsumą, o galbūt ir antrą kvėpavimą!
Konstantinas Bogomolovas „Stavangeryje“ negailestingai perkelia žiūrovus į pačią dabartį ir buvusio „Rytų bloko“ visuomenės aktualijas.
M. Krapivinos pjesės tekstą režisierius panaudojo kaip atspirties tašką, o repetuodamas su latvių aktoriais jį perkūrė: atsirado nauja pjesės versija. Bogomolovas atsisako tradicinio požiūrio į dramos tekstą ir į teatrą, įvairiomis scenos priemonėmis kuria savą teatro kalbą. Ji scenoje ir girdima, ir regima: kelių kalbų derinys skamba iš aktorių lūpų ir nuolat papildomas titrais švieslentėje. Su žodine kalba dera vaidyba ir vizualioji kalba. Kai spektaklis buvo rodomas Rusijoje „Auksinės kaukės“ festivalyje, jį sinchroniškai vertė pats režisierius, nes nenorminė leksika scenoje ten griežtai uždrausta. Iš aktorių jis reikalauja „dokumentinės vaidybos“ – maksimalaus tikroviškumo.
Rusė Irina, išvykstanti į Stavangerį Norvegijoje pas internetu sumedžiotą jaunikį ieškoti laimės, virto latve Kristine (akt. Laura Jeruma). Ji, metusi vyrą, dukterį ir slaugomą paralyžiuotą tėvą, taip pat mėgina pasigerinti gyvenimą Norvegijoje. Tačiau aplinkiniai užsienyje ją vis tiek, iš įpročio, tapatina su ruse. Prie pjesės pavadinimo Bogomolovas pridūrė „pulp people“: tai primena jo mėgstamo Quentino Tarantino filmą „Pulp Fiction“ („Bulvarinis skaitalas“). Be to, angliškai pulp – dar minkštimas, drumzlės, kičas, šlamštas. Spektaklio istorija lyg filme į širdį smeigiamas švirkštas su adrenalinu: iš akvariumu virtusios scenos į žiūrovų salę siunčiamas elektrošokas ir juodojo humoro bangos.
Akvariume gyvena laimės trokštantys šiauriečiai (pulp people). Jie desperatiškai siekia laimės. Geriausiu atveju, pasiekia malonumų, gerai atlieka socialines ir fiziologines rūšies funkcijas. Sutrikusią funkciją jie gali atkurti (suglebusį liežuvį masažuoti daužant plaktuku), nutrauktą galvą persodinti, techniškai tvarkingam seksui pasitelkia lentą ir grąžtą. Ir latviai, ir norvegai gyvena tame pačiame „europiniame“ komunaliniame bute (scenografė Larisa Lomakina) už stiklo, kur ta pati buitinė technika, tie patys baldai ir plazminiai ekranai. Po elektrošoko užgaunamos ir jausmų stygos: režisierius ir aktoriai nepalieka žiūrovo vien šaltakrauju stebėtoju.
Latvių teatro kritikė Guna Zeltiņa rašo: „Šio spektaklio sėkmė neabejotinai priklauso nuo talentingojo režisieriaus ir jo sugebėjimo kasdienę istoriją apie „mažus žmones“ paversti ryškia ir gąsdinančia tikrovės metafora. Ši istorija paliečia ne tik veikėjus, bet ir mus visus. Aktorius nuo žiūrovų skiriantis stiklinis narvas puikiai tinka šio spektaklio kontekste – jis padeda kurti susvetimėjimo atmosferą ir šaltas intonacijas. Aktorių kolektyvas sėkmingai įrodo, kad nebūtina karštligiškai demonstruoti savo „vidurių“ tam, kad būtų atskleista kasdienio gyvenimo tragedija. Pakanka aiškios, švarios, šiuolaikiškos ir, svarbiausia, paprastos formos, kurią nelengva sukurti. Šis spektaklis suteikia tikrą pasitenkinimą!“.
Liepojos dramos teatro spektaklis „Stavangeris. Pulp people“ – birželio 7 dieną, 18.30 val. Klaipėdos dramos teatre (Teatro g.2), festivalyje TheATRIUM.
