Keturias stambias 6–8-ojo dešimtmečių S.Vainiūno kompozicijas atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, ir du ryškūs solistai – pianistė Birutė Vainiūnaitė bei smuikininkas Vilhelmas Čepinskis.
S.Vainiūnas (1909–1982) – pianistas, kompozitorius ir pedagogas priklauso Balio Dvariono ir Antano Račiūno kartai (vadinamoji DvaRaVa), kurios reikšminga kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu. Romantinis S.Vainiūno kūrybinis palikimas radosi pervartos periodu, kai priverstinai buvo nutraukti stilistiniai ryšiai ir tęstinumas su „muzikiniais progresistais“ – išeiviais Vytautu Bacevičium bei Vladu Jakubėnu ir buvo radikaliai pasukta socialinio realizmo keliu.
Nors šis muzikos stilius smarkiai nekonfrontavo su S. Vainiūno kūrybinėmis tendencijomis, tačiau pati ideologija jam nerūpėjo. Autoriaus kūrybos stilistika evoliucionavo iki pat paskutinio opuso: nuo romantinių, impresionistinių kūrinių, folkloro citatų iki originalių, sudėtingesnės struktūros ir harmonijos kompozicijų.
Svarbiausias S. Vainiūno kūrybinės laboratorijos instrumentas – fortepijonas. Šiandieną pjesės iš ciklų „Vabzdžių siuita“ ir „Gimtinės pievose“ skamba mokyklų klasėse, akademijos auditorijose ir konkursų scenose. Muzikinį kompozitoriaus palikimą nuolat puoselėja ir dvi jo dukros. Antai pianistė Birutė Vainiūnaitė šiame koncerte atliks Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4.
Tačiau Koncertas smuikui ir orkestrui, kurį pagrieš Vilhelmas Čepinskis, viešumoje skamba ypač retai, kaip ir kompozitoriaus simfoninės kompozicijos. Todėl jo „Sutartinės“ orkestrui (1965 m.) ir Simfonijos cis-moll (1957 m.) atlikimas šeštadieninį orkestro muzikos koncertą paverčia išties neįprastu įvykiu, kurio metu klausytojas galės nugirsti tolstančios Lietuvos muzikos istorijos fragmentą.
