Paskaitoje bandoma aptarti savarankiško lietuviškojo filosofinio mąstymo klystkelius ir likimą. Tariama, kad savarankiškas lietuviškas galvojimas prasideda kartu su lietuvių tautos savimonės atsiradimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Filosofinis galvojimas, skirtingai ne taip kaip religinis ar technologinis mąstymas, neatskiriamas nuo nacionalinės kalbos.
Filosofijos atsiradimas Lietuvoje beveik sutampa su literatūrinės lietuvių kalbos susiformavimu. Pirmieji savarankiški filosofai-lietuviai – Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius kartu yra ir „aukštosios“ lietuvių kalbos kūrėjai. Remiantis šia prielaida bandoma aptarti lietuviškojo galvojimo likimą didžiosiose XX a. istorinėse ir kultūrinėse pervartose nuo pirmosios Lietuvos Respublikos iki dabar.
Marijaus Arvydo Šliogerio paskaita „Apie lietuviškąjį galvojimą“ vyks šį antradienį, rugsėjo 20 dieną, 15 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Įėjimas į paskaitą laisvas.
Biografijos faktai
Marijus Arvydas Šliogeris (g. 1944), humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, VU Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
1961–1967 m. studijavo Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute. Baigė anuometinio KPI Cheminės technologijos fakultetą. 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje.
Nuo 1973 m. – šio universiteto Filosofijos katedros dėstytojas, vėliau – docentas ir profesorius. Šiuo metu yra tos pačios katedros vedėjas.
1992 m. gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. 2010 m. Lietuvos mokslo premija suteikta už darbų ciklą „Negatyvumo problema filosofijoje (1995–2010 m.)“.
Didžioji darbų dalis skirta apmąstyti pamatinius filosofijos klausimus, užsimezgusius Senovės Graikijoje ir perėjusius į dabartį. A.Šliogerio filosofijos branduolį sudaro žmogaus konkretybės lauko, atsiveriančio tiesioginiam matymui, apmąstymai – vadinamoji filotopija. Šių apmąstymų išeities taškas – nuostata „aš matau“, priešinama tradicinės Vakarų filosofijos nuostatoms „aš tikiu“ ir „aš mąstau“, o sykiu ir mitinio mąstymo masyvams.
