Kaip teigia parodos organizatoriai, 7-jo dešimtmečio pradžioje, daugiausiai Jurgio Mačiūno dėka užgimęs „Fluxus“ (anti)meninis judėjimas buvo universalus ir padarė įtaką beveik visam vėlesniam Amerikos, taip pat Vakarų ir Rytų Europos menui. „Fluxus“ ideologija rėmėsi ribos tarp meno ir kasdienybės, rimtumo ir kvailiojimo, estetikos ir ideologijos panaikinimu.
Anot renginio atstovų, Jurgio Mačiūno ir „Fluxus“ idėjos turėjo didžiulę įtaką ir Sąjūdžio laikų, taip pat pirmųjų kelerių Lietuvos nepriklausomybės metų Lietuvos menininkų avangardinėms aspiracijoms.
Fluxus buvo vienas iš galingų stimulų keistis patiems ir keisti pasaulį.
Parodoje pristatyta keletas avangardinių festivalių, kūrinių, kuriems vienaip ar kitaip įtaką padarė „Fluxus“ idėjos, renginių, organizuotų ir vykdytų Lietuvoje tarp 1988 ir 1996 m. video ir foto dokumentacija, taip pat keletas originalių artefaktų, bandymas sugretinti originalią „Fluxus“ medžiagą su keletu Lietuvos „Fluxus“ pavyzdžių (dokumentacijų). Tai – 1988-1989 m. šalia Anykščių, Ažuožeriuose vykusių Anykščių hepeningų festivalių „AN`88`89” archyvinė medžiaga ir keletas originalių artefaktų, taip pat Vilniuje 1992 m., Jaunimo ir Moksleivių rūmuose rengtos parodos „Fluxus & Mačiūnas“, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojami „Fluxus“ originalai (ir atidarymo/uždarymo hepeningų) video įrašai.
XX.a. 9-ojo. dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje bendrame išsivadimo iš Sovietų sąjungos okupacijos fone užsiplieskė daugybė avangardinių meninių sąjūdžių. Be visų kitų socio–politinių ir socio–kultūrinių faktorių, šiems avangardizmo proveržiams įtakos turėjo iš už geležinės užangos prasiskverbiančios žinios apie „Fluxus“ judėjimą Niujorke, kurio vienas lyderių buvo lietuvių kilmės Jurgis Mačiūnas. Prasikverbianti informacija buvo gana fragmentiška, dažnai grįsta labiau legendomis nei konkrečiais faktais – būtent todėl Jurgis Mačiūnas ir „Fluxus“su galingu kultūrinio anarchizmo-avangardizmo, išsivadavimo iš Sovietų sąjungos okupacijos permainų troškimo nuotaikų.
