Nedrįstam garsiai kalbėti apie vieną svarbiausių kulto objektų atkurtos Nepriklausomybės Lietuvoje – automobilį.
„Kažkada buvo sakoma, kad Lietuva – žemės ūkio šalis. Dabar dažnai tvirtinama, kad – Lietuva krepšinio ir alaus kulto šalis. Pastarajam nueinant į pogrindį, gal pastebėsim, kad nedrįstam garsiai kalbėti apie vieną svarbiausių kulto objektų atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje – automobilį“, – parodos tema kalba M.Kavaliauskas.
Jo teigimu, pastarąjį ketvirtį amžiaus lietuviui automobilis buvo naujo gyvenimo, laisvės ir rizikos pojūtis, kasdienybės, atostogų ir švenčių, būtinybės, stiliaus, saviraiškos, gyvenimo būdo atspindys, darbo įrankis ir prabangos atributas: „Šalia gausaus automobilių kiekio vienam gyventojui, šiandieninė Lietuva ypatinga dideliais tarpkontinentinės automobilių prekybos, aptarnavimo, remonto, autodetalių ir kitų verslų mastais, kurie kaimyninėse šalyse vos pastebimi“.
2001 metais pradėjęs fotografuoti didžiulius automobilių turgus įvairiuose Lietuvos miestuose, parodos autorius į turgus sugrįždavo vis dažniau. Bėgant metams interesų laukas išsiplėtė, autorius fotografijose ėmė vaizduoti įvairias automobilizmo aprėpties temas, pradėjo fotografuoti kasdieninius automobilinius peizažus, vairuotojų, meistrų, detalių pardavėjų, avarijų žiūrovų portretus.
„Visa tai pamažu formavo temą, kurią pavadinau „Autoportretai ir Autopeizažai“, – teigia M.Kavaliauskas.
2017 metais Anykščiuose eksponuotus automobilio vietą lietuvio gyvenime tyrinėjančius darbus autorius papildė interneto tautosaka apie įvairiausių epitetų ir frazeologizmų užgyvenusį stabuką – automobilį.
"Galim juokauti kiek tik norim, tačiau automobilio vieta lietuvio gyvenime daug svarbesnė, nei galim pamanyti, – tikina fotografas. – Jei Jaroslavas Hašekas būtų mūsų dienų Lietuvos gyventojas, jo šaunusis kareivis sakytų, kad kiekviena valdžia, kelianti mokesčius už automobilius, yra pasmerkta žlugti".