„Turbūt simboliška, kad pašnekesys apie kultūrą įvyko Oskaro Koršunovo teatro patalpose. Kaip žinote, šis garsus Europoje ir pasaulyje teatras priverstas glaustis buvusio ofiso patalpose, perdažius sienas iš baltos spalvos į pilką. Ir tai turbūt pakankamai neblogai atspindi kultūros padėtį šiuo metu“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, tai, kaip dėl koronaviruso protrūkio sukeltų neigiamų pasekmių yra gelbėjama šalies kultūra, yra panašiau į statybų sektoriaus gelbėjimą.
„Turėtume būti tikslūs ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, iš esmės yra parama statybų sektoriui. Buvo liūdnai pajuokauta diskusijos metu – kad mes statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų. Tai tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Todėl lėšų, kurių apimtis yra gana įspūdinga, bent jau iš pirmo žvilgsnio, struktūra turėtų būti peržiūrėta, numatant lėšų panaudojimą tiems projektams, toms sritims, kurios šiandien yra reikalingiausios“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pristatė ir vieną susitikimo metu nuskambėjusią idėją, kurią žada aptarti su Vilniaus meru: „Mes Vilniuje turime daug uždarų kiemų, kuriuose galėtų vykti tie patys teatro spektakliai, koncertai ir kiti renginiai. Ko gero, galima būtų tada įsipaišyti į tuos skaičius, kurie yra numatyti pagal karantino apribojimų mažinimo programą. Tačiau turime turėti tam tikrą infrastruktūrą. Negalima tiesiog ateiti, atsistoti ant plytelės ir pradėti vaidinti spektaklį – reikalingos scenos, reikalinga aparatūra ir t.t. Vietoje to, kad rekonstruotume patalpas, galime skirti pinigus štai tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui.“
G.Nausėdos teigimu, kūrybinės industrijos yra sritis, gyvenanti be dotacijų ir pinigus užsidirbanti pati, tačiau dabar, neturėdama tam galimybių, merdi.
„Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis. Sprendimas labai paprastas. Arba duoti pinigų – tą galima daryti, pavyzdžiui, pagal tą patį modelį, kurį šiuo metu naudojame mikroįmonėms <…>, arba, ir tai turbūt pačiai kultūros industrijai yra priimtinesnis kelias, sudaryti sąlygas užsidirbti“, – teigė prezidentas.
Anot G.Nausėdos, pasiūlymai bus suformuluoti ir aptarti tiek su kultūros ministru, tiek su premjeru, keliant klausimą, kaip galima greičiau padėti „kultūros sektoriui atsikratyti nežinomybės, į kurią jis šiuo metu yra papuolęs.“
Oskaras Koršunovas po susitikimo sakė, jog įvyko svarbus, istorinis įvykis: „Prezidentas atėjo į nevyriausybinę įstaigą, taip labai plačiai atkreipdamas dėmesį į kultūrą. Reikia pasakyti, kad visus trisdešimt metų mes stokojom rimto požiūrio į kultūrą. Visada buvo kalbama apie kultūrą, bet rimtai į ją nežiūrima, tiksliau, žiūrima tik į fasadinę kultūrą. <...> Aptarėm daug labai svarbių klausimų kultūrai.“
Pasak O.Koršunovo, su prezidentu buvo kalbėta, jog kultūrai skiriamame finansiniame pakete reikia visų pirma žiūrėti į žmones ir jų veiklą, o ne į pastatus.
Po susitikimo su prezidentu Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė teigė: „Vakar laukėme renginių plano patvirtinimo ir gavome pažadą, kad jis trečiadienį bus patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Projektui pritarta 100 proc. Mes tokiam planui pritariam, kadangi jis yra suderintas su kitom Europos Sąjungos valstybėm. <…> Kuo anksčiau žinosime visos vasaros renginių atlaisvinimo planą, tuo anksčiau galėsime patvirtinti savo ištroškusiai kultūros publikai, kada ir į kokias erdves jie galės sugrįžti.
Labai daug renginių yra perkelta į vasarą, jie yra perkelti pilna apimti. Čia slypi dar viena problema – galimai, juos reiks perkelti dar vėliau, nes parduotų bilietų skaičius neleis tose erdvėse jų įgyvendinti.“
Anot R.Prūsevičienės, kultūros įstaigų patirtą žalą įvertinti dar suku, nes didžiosiose kultūros organizacijose ilgalaikis krizės poveikis bus matomas tik kitais metais, kai nebus surinktas didelis procentas pajamų: „Žala galimai bus didesnė nei praeitos krizės, kurią kažkaip išgyvenome, bet truko ne vienerius metus prisikelti.“
Pasak susitikime su prezidentu taip pat dalyvavusios Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovės Živilės Diawaros, nors dabartinis karantino švelninimo planas padės daliai kultūros sektoriaus, vis dar lieka neišspręstas didžiųjų festivalių ir arenų klausimas: „Jei jiems bus negalima uždirbti pajamų, reikia galvoti apie kitas priemones, ką su jais daryti.“
Ji taip pat teigė, jog dabar yra tinkamas laikas kalbėti apie kultūros ekonomiką: „Šis sektorius vis dar neįvertintas, o pagal visas pasaulines tendencijas, ir mokslinius tyrimus tai yra vienas perspektyviausių ateities sektorių, kurie ne tik kuria savo ekonominę, socialinę, kultūrinę vertę, bet prisideda ir prie kitų sektorių.“
Susitikime su prezidentu dalyvavo režisierius Oskaras Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara, RIA valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
