Įėję į teatro salę pasijutome taip, lyg kitame, ramesniame pasaulyje. Kas šoka, kas lavina balsą, kas kalbasi tarpusavyje ar valgo bandelę. Dar keletas tuo metu „puošiasi“ grimerinėje, darosi makiažą, šukuoseną. Įsižiūrėjus akivaizdu, kad vyksta kruopštus darbas. Tačiau nesimatė drebančių rankų ar rūsčių veidų. Tik Vaidas Baumila, spektaklyje atliekantis Juliaus vaidmenį, kartą nusižiovavo, sakydamas, jog tai ir yra jo jaudulio apraiška.
1976 m. vasario 28 dieną Jaunimo teatro scenoje debiutavo režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatytas Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“. Jis tapo pirmuoju Lietuvos miuziklu.
Tuo metu esantiems ant scenos aktoriams spektaklio režisierius Gytis Padegimas vis kartojo „eidamas į sceną pasiimk save su savimi“, aiškino, jog negalima būti abejingiems, kai kas mušasi ar miršta. Čia pat esanti choreografe Agnija Šeiko šlifavo aktorių žingsnelius. Aktoriams buvo griežtai pasakyta: „baisiausia, kas gali būti – jei viskas atrodys kaip dvyliktokų mokyklos spektaklis“.
Atmosfera draugiška ir darbinga
Anot G.Padegimo, sunkiausia jau praeityje. „Buvo nelengva surinkti choristus į repeticijas, nes jie dirba įvairius darbus, todėl tai išties nelengva. O dar išmokyti juos šokti, ypač tada, kai reikia dar ir dainuoti, vaidinti, tikrai labai sudėtinga“, – atskleidė režisierius tuoj pat pridurdamas, kad apskritai dirbti su šiuo spektakliu nebuvo sunku. „Visos kliūtys nugalimos, kai yra entuziazmas, noras. O šiame miuzikle muzika tokia, kad suteikia sparnus. Aktoriai dirba su užsidegimu, stengiasi, net prašo daugiau repeticijų“, – tvirtino G..Padegimas.
Režisierius, paklaustas, kodėl jo ir aktorių bendravimas toks šiltas, atsakė paprastai. „Mes kaip šeima. Aš juos net vežiausi pas save į sodybą, mes ten repetavome, plaukiojome ežere, maudėmės. Ir būnant teatre mums atveždavo pietų – picų net sriubų – per sunkias repeticijų dienas – šeštadienį, sekmadienį.
2004 m. lapkričio 16 dieną legendinis miuziklas buvo atkurtas antrą kartą, naudojant visą autentišką sovietmečio atributiką: būdingus anų laikų architektūrinius sprendimus, sovietinį bufetą, sovietinę ložę CK sekretoriui, sunkius, sienas dengiančius apmušalus. 2004 – 2005 metais miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“ buvo parodytas tik 14 kartų.
Daiktai su istorija
Labai gražios vizualizacijos. Jas kūrė Dailininkė-Birutė Ukrinaitė, su kuria dirbu daug metų. Daiktai „Ugnies medžioklei“ buvo renkami kuo įvairiausiose vietose. Šiukšlių dėžė atvažiavo iš Šilalės – beveik per visą Lietuvą, suolas buvo išprašytas pas vienus žmones sode. „Naudojamės suolu, kol nepareikalaus grąžinti“, – juokėsi režisierius. Spektaklyje naudojamas telefono aparatas labai retas, kariškas, tokių likę vos keletas. Pavyzdžiui, skolintas sovietinės „gazirovkės“ automatas atkeliavo iš Kauno dramos teatro. Specialiai šiam spektakliui Vilniaus „Domino“ teatro scenoje net išdygo mūrinė siena. Ant kurios įrengtas antras scenos aukštas.
„Nelengva nušviesti žmonėms tą sovietinį laikmetį. Kaip mano vienos draugės dukra sako: „Tai kaip nebuvo sovietmečiu majonezo, mama, tai kur jis buvo?“ Tai tokius dalykus reikia paaiškinti. Net tokių žodžių nežinojo, kaip Onsa (Tautrimas Rupulevičius – aut. past.) turėjo išmokti „Atas, chebra!“, – sakė G.Padegimas.
Vyks į gastroles
„Mūsų noras, kad „Ugnies medžioklę su varovais“ pamatytų visa Lietuva. Mes važiuosime į gastroles. Norime, kad mus pamatytų žmonės, kurie tokios tikros gyvos kultūros gauna mažiau“, – žadėjo režisierius.
Planuojama jau spalį „Ugnies medžioklę su varovais“ pristatyti Klaipėdos ir Kauno publikai, vėliau Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir kitų miestų žiūrovams. Tikimasi, kad iki naujų metų legendinį miuziklą pamatys net 12 tūkst. žmonių.
Pirmoji atgimusios legendinės „Ugnies medžioklės su varovais“ premjera įvyks ketvirtadienį Vilniaus „Domino“ teatre.
