Į Lietuvą atvykę „Soul Street Dance“ nariai Javieras Garcia, Rockas Williamsas, Cedricas D. Hicks'as ir Royus Ramirezas Kaune šoko su šokio teatru „Aura“, į kūrybines dirbtuves pakvietė vaikų grupes bei jau surengė savo šou Vilniuje.
– Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas?
Javieras Garcia: Čia sutelpa daug kas – ir improvizacija, ir idėja, koncepcija. Tai priklauso ir nuo pasirodymo, nes prie kiekvieno jų dirbame individualiai. Pavyzdžiui, šiam Baltijos šalių turui mes turime dainą, specialiai sukurtą choreografiją. Mėgstam kurti pasirodymus šaliai ar tai grupei žmonių, kuriems pasirodysime.
Mums labai svarbus tarpusavio bendradarbiavimas, kad žiūrovai suprastų tą žinutę, kurią norime jiems perduoti.
Mums labai svarbus tarpusavio bendradarbiavimas, kad žiūrovai suprastų tą žinutę, kurią norime jiems perduoti, – sakė J.Garcia.
– Savo pasirodymuose jungiate skirtingus žanrus ir stilius – šokti galite net ir pagal Antonio Vivaldžio muziką. Ar tai darote sąmoningai, ar viskas įvyksta labai natūraliai?
J.Garcia: Viskas vyksta organiškai. Kiekvienas mūsų turime skirtingą stilių, tačiau dar svarbiau tai, kad viskas, kas atliepia tavo vidinį pasaulį, kas kalba su tavimi, nepriklausomai nuo žanro ar judėjimo, gali būti įtraukta į kūrybinį procesą.
Pvz. turime šou, pavadintą „Breaking Backwards“, kuriame šokame atkurdami kiekvieno dešimtmečio stilistiką nuo 1920 m. iki 1980 m. Ši muzika mums svarbi, ji mus paliečia. Jei kas su mumis leistųsi į gastroles, išgirstų be galo daug skirtingos muzikos, išvystų daugybę skirtingų stilių.
– Gastrolių metu skiriate daug laiko kūrybinių dirbtuvių jaunimui organizavimui. Ko per jas mokote?
J.Garcia: Kūrybinių dirbtuvių eiga priklauso nuo to, kas į jas susirenka. Neseniai organizavome mokymus pabėgėlių stovykloje – šie vaikai neturėjo jokios ankstesnės šokio patirties. Tokiu atveju mokome pajusti ritmą, suprasti muziką. Būtume prasti mokytojai, jei iškart imtume mokyti šokio judesių.
Kai dirbame su pažengusiais, stengiamės tobulinti jų stilių, pakelti juos į aukštesnį lygį. Dirbame su jais kaip su sportininkais – grūdiname, ugdome ištvermę ir jėgą, įtraukdami į tai šokį.
Dažnai dirbame su socialiai jautriomis grupėmis. Bet mes patys esame kilę iš prastos reputacijos rajonų. Buvome niekas, dabar esame kažkas, – sakė R.Ramirez.
– Kas sunkiausia dirbant su jaunais žmonėmis?
Roy Ramirez: Nepasakyčiau, kad mums būtų sunku. Beveik visi grupės nariai turi vaikų, myli juos. Su vaikais, jaunimu dirbame daugiau, nei su suaugusiaisias.
Dažnai dirbame su socialiai jautriomis grupėmis. Bet mes patys esame kilę iš prastos reputacijos rajonų. Buvome niekas, dabar esame kažkas. Mes suprantame juos, jie supranta mus, todėl dirbti kartu galime pradėti nuo pat pirmosios minutės. Tuose vaikuose aš matau save.
– Ar ėmėtes šios veiklos ir dėl savo asmeninių patirčių?
J.Garcia: JAV keliaujame po mokyklas su keliomis savo edukacinėmis programomis. Vaikai neturi pakankamai sektinų pavyzdžių, todėl mes norime juos mokyti šios kultūros, pasakoti, ką daryti, kad gyvenimas būtų sėkmingas. Nes mes tai puikiai suprantame – mūsų biografijose gausu skaudžių patirčių. Todėl norime prisiimti kitą vaidmenį. Būdami Lietuvoje taip pat dirbome su vaikais – tai yra nuostabu, be galo džiaugiamės galėdami tai daryti.
Mes labai artimi, esame matę vienas kitą tiek didžiausiose duobėse, tiek aukštumose. Ir tai mums labai svarbu – jei nėra supratimo, tos pačios vizijos, tavo kuriamas produktas paprasčiausiai neveiks, – sakė J.Garcia.
– Daug keliaujate, susipažįstate su daugybe kitų šokėjų. Ar gatvės šokio scena skirtingose šalyse skiriasi?
J.Garcia: Hip-hop’as ir šokis yra labai universalūs. Mes kalbame ta pačia kalba. Todėl visai nesvarbu, jei negalime susikalbėti verbaliai – mums vis tiek pavyksta komunikuoti per šokį.
– Į Lietuvą atvykote tam, kad surengtumėte ne tik savo šou, bet ir pasirodymą su Kauno šokio teatru „Aura“. Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip sekėsi bendradarbiauti?
J.Garcia: Viskas įvyko JAV Ambasados Lietuvoje dėka. Esame šokę kartu su kitais baleto ar modernaus šokio šokėjais JAV, pvz. Hiustono baleto trupe, todėl pasirodymas Lietuvoje iš dalies buvo panašus į šias patirtis.
Mums labai įdomu pažinti kitokias šokio formas ir jų paveldą. Kai tokie skirtingi artistai imasi bendradarbiauti, viskas veikia bandymo principu – stebi, bandai, jei tinka, tęsi, jei ne, ieškai kito kampo, bet šįkart viskas pavyko tiesiog puikiai.
– Iš to, ką pasakojate, susidaro įspūdis, jog esate labai artimi – ne tik kaip drauge dirbantys profesionalai, bet ir kaip draugai.
J.Garcia: Mes esame šeima. Po pasirodymo Kaune, „Auros“ vadovė Birutė Letukaitė, kuri prieš tai nežinojo, kas mes ir kokie mes, bei, tikriausiai, kaip ir bet kuris trupės vadovas, turėjo savo nuogąstavimų, priėjo ir pasakė: „Jūs privalote likti kartu, niekada neišsiskirkite“.
Mes labai artimi, esame matę vienas kitą tiek didžiausiose duobėse, tiek aukštumose. Ir tai mums labai svarbu – jei nėra supratimo, tos pačios vizijos, tavo kuriamas produktas paprasčiausiai neveiks. Mes tai suprantame ir gyvenime norime to paties: norime padėti visiems, padėti sau, savo šeimoms ir savo vaikams. Ir visa tai padaryti per šokį.
„Soul Street Dance“ pasirodymai:
Šiauliuose – kovo 24 d. 18 val., koncertų salė „Saulė“, Tilžės g. 140
Klaipėda – kovo 25 d. 19 val., Kultūros fabrikas, Daugiafunkcė salė B, Bangų g. 5A
