Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.
Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka keturių kandidatų darbai ir veikla. Gauti premiją pretenduoja:
Dr. Nijolė Laurinkienė – už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus ir svarią visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą; kandidatūrą pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Marija Liugienė – už ilgametę veiklą puoselėjant ir plėtojant tradicinę kultūrą, už edukacinę, kūrybinę bei leidybinę veiklą ir šiaudinių sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje; kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras.
Eligijus Juvencijus Morkūnas – už ilgametę veiklą muziejinio darbo, formuojančio tautinę savimonę, skatinančio visuomenę dalyvauti pažinimo procese ir reprezentuojančio krašto istoriją, etninę kultūrą ir paveldą, baruose; kandidatūrą pateikė Lietuvos liaudies buities muziejus.
Jonas Rudzinskas – už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, ypač tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur; kandidatūrą pateikė Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Pagal premijos nuostatus laureato vardas skelbiamas J. Basanavičiaus gimimo dieną – lapkričio 23-ąją. Premijos dydis yra 800 bazinių socialinių išmokų.
Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.
