„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje

2017 metais minime Tado Kosciuškos, Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio, 200-ąsias mirties metines. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą.
Tadas Kosciuška
Tadas Kosciuška / wikipedia nuotr.

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Kauno Aleksoto seniūnija, Tado Kosciuškos minėjimo iškilmių inauguracija vyks 2017 m. gegužės 11 d. VDU botanikos sode Kaune.

Renginio programoje, kurioje dalyvaus diplomatinio korpuso, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir miesto gyventojai, numatyta istoriko paskaita apie generolą Tadą Kosciušką, inscenizuotas karių pasirodymas ir medelio sodinimas didvyriui Kosciuškai atminti.

Gegužės 30 d. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose įvyks vakaras, skirtas generolo Tado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti. Vakaro programoje: žymaus istoriko prof. Alfredo Bumblausko paskaita apie Tadą Kosciušką ir koncertas „Kościuszko plays Kościuszko”. „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos atliks be kitų ir specialiai transkribuotus Tado Kosciuškos muzikinius kūrinius.

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių mokykloje Varšuvoje, vėliau su karaliaus stipendija išvyko į Versalio karo akademiją Paryžiuje.

Čia kunkuliuojantis politinis gyvenimas suformavo Kosciuškos politines pažiūras. Apie tai rašė ir jis pats: „Per penkerius metus svetimuose kraštuose suvokiau, ko reikia ilgalaikei, stabiliai visų laimei...“

T.Kosciuška nuolat gilino savo žinias – Nyderlanduose mokėsi tiltų statybos, keliavo po Angliją, Šveicariją, Saksoniją, apsilankė Apeninų pusiasalyje. 1774-aisiais, gavęs artilerijos kapitono laipsnį grįžo į tėvynę. Tačiau, neradęs sau tinkamos veiklos, po metų išvyko į JAV dalyvauti kovoje už šios šalies nepriklausomybę, statė įtvirtinimus Filadelfijoje, šiaurės amerikiečių kariuomenės stovyklose, didvyriškai kovėsi mūšio lauke. Už nuopelnus JAV Kongresas Tadui Kosciuškai suteikė pulkininko, o vėliau ir brigados generolo laipsnį.

Tadas Kosciuška svajojo ir aktyviai kovojo už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę. Jis pasižymėjo Lenkijos ir Rusijos karo metu (1792 m.) mūšiuose prie Zelenicų, ypač prie Dubenkos. 1793-aisiais išvyko į Paryžių prašyti Prancūzijos revoliucinės vyriausybės paramos, tačiau jos negavo ir tragiška šio karo baigtis buvo nulemta.

1794 m. kovo 12-ąją Lenkijoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Po kelių savaičių jis persimetė ir į Lietuvą. Atvykęs į Gardiną, Tadas Kosciuška, laišku kreipėsi į karius: „Lietuva! Mano kraštiečiai ir gentainiai! Gimiau jūsų žemėje, nuoširdi meilė tėvynei žadina manyje ypatingą palankumą tiems, tarp kurių pradėjau gyvenimą...“

Sukilimo metu labai pravertė Kosciuškos įgyta karo patirtis Amerikoje ir jo fortifikacijos žinios. Iš pradžių sėkmė lydėjo sukilėlius. Tado Kosciuškos vadovaujami daliniai prie Raclavicų sutriuškino rusų kariuomenę ir tai leido sukilėliams geriau organizuoti savo pajėgas ir pelnyti valstiečių paramą. Tačiau jėgos buvo nelygios.

Po pralaimėjimo prie Macejovicų, sunkiai sužeistas Kosciuška buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas Petropavlovsko tvirtovėje Peterburge. Atgavęs laisvę, 1796-aisiais, išvyko į JAV. Po dviejų metų sugrįžo į Paryžių ir visa galva pasinėrė į darbus, rūpinosi įvairiais emigrantų reikalais. 1817 m. spalio 15 -ąją mirė Šveicarijoje (Zoloturne), kur praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Palaidotas Krokuvoje, Vavelyje.

Visą gyvenimą Tadas Kosciuška liko ištikimas jaunystės idealams: prigimtinė žmogaus laisvės idėja tapo kelrode žvaigžde, nurodžiusia jam ir ateities kartoms kovos už prarastą viltį, už nepriklausomą šalį, už įvairių tautų ir šalių laisvę ir lygybę, kelią.

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimo Lietuvoje programa

Gegužės 11 d. 17 val.

VDU Kauno botanikos sodas (Ž.E.Žilibero g. 6)

Tado Kosciuškos minėjimo iškilmių inauguracija

17 val. – prof. Valdo Rakučio pranešimas „Generolas Tadas Kosciuška – laisvę mylinčių Lenkijos, Lietuvos ir Amerikos tautų nacionalinis didvyris“ (lietuvių k.).

18 val. – inscenizuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. karių pasirodymas, kuriame dalyvaus LDK 1-asis Didžiojo etmono pėstininkų regimentas (Ukmergė), Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, LDK generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubas, 1-asis princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas (Klaipėda), Kauno pavieto laisvieji šauliai, Aleksoto 4 pėstininkų pulko voltižieriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto 212 kuopa.

18.30 – medelio (buko) sodinimas T.Kosciuškai atminti.

Gegužės 30 d. 16 val.

Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai (Sniadeckio g. 2)

Vakaras skirtas paminėti generolo Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines

Prof. Alfredo Bumblausko paskaita apie Tadą Kosciušką. Paskaita vyks lietuvių kalba.

Koncertas „Kościuszko plays Kościuszko”. Koncertuos „Bokun/Kościuszko Duo”. Tai klarneto ir gitaros duetas, kuris savo muzika siekia iš naujo atrasti kamerinės muzikos šedevrus – nuo Šuberto, XX a. prancūzų kompozitorių (Debiusi, Ravelio, Dyenso) iki naujausios kamerinės ir solo muzikos (Szewczyk, Smutny) ar klezmer-fusion (Yom).

Neįprastą duetą įkurti paskatino muzikų meilė kamerinei muzikai. Ilgametė muzikavimo patirtis su kitais kamerinės muzikos atlikėjais įkvėpė duetą naujoms interpretacijoms, išsiskiriančioms atlikimo kokybe, tačiau tuo pat metu suprantamoms plačiam publikos ratui. 2015 m. atlikėjai išleido albumą „A la carte“, puikiai įvertintą muzikos kritikų. Koncerto metu Lietuvoje be kitų skambės specialiai transkribuoti Tado Kosciuškos muzikiniai kūriniai.

Įėjimas į renginius nemokamas.

Organizatoriai Kaune: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Aleksoto seniūnija, Aleksoto bendruomenės centras, VDU Kauno botanikos sodas, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Jašiūnuose: Lenkijos institutas Vilniuje, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs