A SCENARIJUS
- veido kaukės atvirose erdvėse nebeprivalomos;
- panaikinami ribojimai dėl žmonių tarpusavio kontaktų ir susibūrimų;
- panaikinami judėjimo tarp savivaldybių draudimai, to nedaryti tik rekomenduojama;
- visiškai atnaujinamas kontaktinis ugdymas mokyklose;
- kavinėms leidžiama priimti lankytojus ir viduje;
- leidžiami renginiai uždarose erdvėse esant iki 50, atvirose erdvėse – iki 100 asmenų;
- reikalavimai prekybai sumažinami iki 10 kv. m ploto žmogui
Su visu planu galima susipažinti čia.
Pasak S.Kairio, planas – tik gairės
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia , kad kol kas buvo svarbiausia susidėti karantino atlaisvinimo gaires. „Situacija bus persvarstyta kiekvieną savaitę, o sprendimus Vyriausybė priims kiekvienu atskiru atveju. Vis dėlto, nuo ko nors mums pradėti vis tiek reikėjo“, – 15min teigė jis.
Kaip sakė S.Kairys, šiuo metu prioritetas buvo nuspręsti, kada atsidarys muziejai, bibliotekos, skaityklos bei atsiras galimybė stebėti renginius iš automobilių: „Vėliau kartu su prekybos atlaisvinimais ir matytami kintančią, tikėkimės, į gerąją pusę, situaciją, eisime prie kitų klausimų.“
„Su renginių organizatoriais palaikome ryšį, kaupiame tarptautinę patirtį, – pridūrė jis. - Reikia suprasti, kad planas turi galimybę važiuoti ir į kitą pusę, jeigu matome, kad blogėja pandeminė situacija.“
15min primena, kad sausio pradžioje interviu ministras teigė: „Grįžimas iš karantino man lygiai toks pat svarbus, kaip jo išgyvenimas.“
Vasario 1 dieną ministras savo feisbuke taip pat dalijosi informacija, kada kultūros sektorius po truputį sugrįš iš karantino.
LNOBT: „Vertėtų palaukti, kol dalyvauti gyvai galės bent 200 ar 300 žmonių“
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Jonas Sakalauskas sakė, jog nenori vertinti Vyriausybės sprendimų. „Pasitikime, – teigė jis. - Matome, kad praėjusią vasarą buvo visai kiti skaičiai. Net ir dabar atvejams sumažėjus. Tačiau tuomet jie vis tiek buvo žymiai mažesni.“
Pasak pašnekovo, LNOBT komanda jau nusiteikė, kad teks praleisti šį sezoną. Taip pat dar kartą pabrėžė, kokia sudėtinga ši situacija yra ne tik meno, bet ir visoms institucijoms.
„Šiuo metu skaičiai gerėja ir būtų svarbu nepraleisti to kritinio momento, svarbaus ekonomikai ir kultūrai. Per didelis tarpas gali sukelti daug praradimų, kurie vėliau sunkiai atsistato“, – sakė J.Sakalauskas.
Ar A scenarijus leistų bent svarstyti spektaklių rodymo gyvai atsiperkamumą? „Mes bet kokiu atveju naudosimės visomis galimybėmis, nes kontaktas su žiūrovu yra be galo svarbus, – atsakymą pradėjo LNOBT vadovas. – Ar 50 žiūrovų yra pakankamas skaičius? Ne. Mūsų teatro veiklai ir kitoms panašaus dydžio organizacijoms tai neleis veikti visu pajėgumu. LNOBT kolektyvas per didelis, kad apsimokėtų paleisti kūrinį tokiam kiekiui žmonių.“
„Jeigu scenoje dirba 200, o žiūri 50 žmonių, tai verčia nepatogiai jaustis ir žiūrovui, ir atlikėjui. Sakyčiau, keistas jausmas. Tokiu atveju, sakyčiau, kad vertėtų palaukti, kol dalyvauti gyvai galės bent 200 ar 300 žmonių“, – pridūrė.
LNDT: „Net ir su pilna sale kai kurių spektaklių kaštai nepasidengia“
Lietuvos nacionalinio dramos tearo (LNDT) direktorius Martynas Budraitis mano, kad šis ribojimas šiek tiek griežtokas. „Lenkijoje jau nuo vasario 20 d. teatrai pradeda veikti puse salės. Tiesą sakant, negaliu lyginti Lietuvos ir Lenkijos susirgimų“, – teigė jis.
Paklausus, ar leidimas daugiausia 50-iai žmonių žiūrėti spektaklį viduje, atpirktų rengimo išlaidas, M.Budraitis atsakė: „Net ir su pilna sale kai kurių spektaklių kaštai nepasidengia. Žiūrint kokio dydžio tai spektaklis, kiek jame vaidina aktorių, kokio sudėtingumo dekoracijos. Tarkime, yra spektaklių, reikalaujančių trijų dienų montažo ir vienos demontažo, bet yra ir monospektaklių...“
Kol kas LNDT premjeras planuoja kaip virtualias transliacijas. Pirmoji numatoma balandžio mėnesį. „Jeigu galėsime įleisti žiūrovą, tai su manolonu tą ir padarysime“, – tikino pašnekovas.
LNF: „Tai visiškas mūsų veiklos pakirpimas“
Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė, pažymėjo, jog Europoje daugybė teatrų ir orkestrų yra atlikę kolektyvinio ir publikos lankymo COVID-19 kontekste tyrimus: „Pavyzdžiui, Dortmundo filharmonija Vokietijoje atliko rimtą analizę, pasitelkdama medikus. Paaiškėjo, kad esant 50 proc. užimtumui ir sėdint su kaukėmis, praktiškai nėra jokios galimybės užsikrėsti. Po pirmojo karantino, kai darėme renginius su tokiu užimtumu, nė vienoje institucijoje publikoje užsikrėtimų nebuvo. Jų buvo keliuose kolektyvuose, kurie dirbdami artimai kontaktavo, tačiau iš savo klaidų pasimokėme. Atidžiai stebime darbuotojų, muzikantų užsikrėtimus.“
„Čia tikrai negalima kalbėti apie tokį didžiulį publikos skaičiaus ribojimą. Netgi A scenarijaus atveju, tai visiškas mūsų veiklos pakirpimas. Juk šiame etape gyvensime dar kokius dvejus metus. Taip išeina, jog apskritai nebeorganizuosime gyvų renginių, žmonės nusivils ir, turbūt, nebevaikščios“, – tęsė.
Pasak R.Prusevičienės, šiuo metu kultūros įstaigos šimtus renginių perkelė į vasaros sezoną su šimtaprocentiniais pardavimais: „Kiek mes dar tuos renginių blokus perkelinėsime? Čia reikia mąstyti labai protingai. Juk praėjusiais metais iš karantino išėjome labai sklandžiai, o šiais metais turėdami visas įmanomas apsaugos priemones (galime padaryti tą patį – aut. past.).“
LNF direktorė mano, jog tai pernelyg didelis apsidraudimas ir greta M.Budraičio pateikto Lenkijos pavyzdžio paminėjo ir Estiją. „Estijoje iki šiol su 50 proc. lankomumu renginiai organizuojami“, – pridūrė ji.
„Žalgirio“ arena: veikla didžiojoje salėje taptų neįmanoma
Savo atsakymus raštu taip pat pateikė ir „Žalgirio“ arenos vadovybė. Remiantis jų pozicija, esant tokiam scenarijui, „renginių organizatoriams rengti koncertus, spektaklius ar kitus renginius „Žalgirio“ arenos didžiojoje salėje taptų beveik neįmanoma“.
„Didžiojoje salėje galėtų būti žaidžiamos nebent krepšinio rungtynės, kurios ir taip šiuo metu vyksta be žiūrovų. Šiltuoju metų laiku „Žalgirio“ arena ketina toliau vystyti praėjusią vasarą gimusį „Pakrantės“ projektą. Nemuno saloje prie upės įrengtoje „Pakrantės“ erdvėje planuojami koncertai, kurie vyktų lauke, o šiems renginiams yra taikomos bent truputį švelnesnės sąlygos.“
Paklausus, ar žadama apskritai renginių atsisakyti, perkelti renginių datas, jie teigia: „Tikimės, jog ir toliau pavyks sėkmingai bendradarbiauti su renginių organizatoriais perkeliant suplanuotus renginius į tolimesnes datas.“
Jie taip pat sutiko, kad sprendimas yra griežtokas. „Visų pirma, dėl to, kad nėra atsižvelgiama į konkrečių patalpų dydį. „Žalgirio“ arena turi kelis aukštus, todėl galime pasiūlyti įvarius sprendimus, kur tam tikri skaičiai žiūrovų galėtų būti paskirstyti į kiekvieną aukštą atskirai, o jų srautai tarpusavyje net nesusikirstų. Griežtus saugumo reikalavimus jau buvome įgyvendinę Eurolygos rungtynėse, todėl turime patirties, kaip valdyti srautus ir užtikrinti „Žalgirio“ arenos lankytojų saugumą“, – rašoma atsakyme.
