Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune nuo lapkričio 24-osios bus eksponuojama paroda-instaliacija „Labdariai.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“.
Jos metu kauniečiai ir miesto svečiai pirmą kartą pamatys iki šiol muziejaus archyve saugotas tris įspūdingas knygas, kuriose – net šešerius metus trukusios labdaros akcijos istorija.
„Jose – daugiau nei 2000 ranka įrašytų pavardžių, o parodai mes sukūrėme erdvinę instaliaciją, taip pat bus galima išvysti ir prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionę po Lietuvą. Čia bus galimybė pasitikrinti, ar turite gerumo geną – galbūt knygose yra ir jūsų senelių, prosenelių ar giminaičių pavardės“, – sako D.Kamarauskienė.
Parodai besiruošę muziejaus darbuotojai atliko ilgą istorinį tyrimą, archyvuose rado senas nuotraukas, aukotojų sąrašus.
„Paaiškėjo, jog tai buvo neįtikėtina akcija. Visa Lietuva susivienijo ir Tautos muziejaus statybai suaukojo milijoną litų. Ypatinga yra tai, jog žmonės susivienijo ne nelaimės ar tragedijos akivaizdoje, bet tauriam tikslui – rinkti pinigus muziejui“, – kalbėjo pašnekovė.
Akcija truko 1930–1936 metais. Minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines buvo sumanyta pastatyti jo vardo muziejų Kaune.
Viso projekto vertė buvo du milijonai litų, pusė pinigų skyrė valstybė.
Parodoje atspindimas išmanus rinkodaros ir komunikacijos planas, parodantis, kokiomis originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis buvo sugebėta suvienyti tautą statant paminklą kultūrai.
Tarp aukotojų – daug žinomų žmonių: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“.
„Už kiekvienos pavardės slepiasi istorija. Giminaičių bus galima ieškoti ne tik gyvai aplankius parodą, tačiau ir internete. Kiekviena „atgaivinta“ aukotojo istorija papildys esamą parodą, o istorija pasidalijusieji taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose“, – sako D.Kamarauskienė.
Aukotojų sąrašus peržiūrėjo ir patys muziejaus darbuotojai: „Akcijoje aukojo ir Stasys Čiurlionis – inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, jaunesnysis M.K.Čiurlionio brolis. Tikimės, kad veikiant parodai tokių istorijų ir žmonių atrasime dar ne vieną.“
Pasak D.Kamarauskienės, būtų įdomu surinkti kuo daugiau pasakojimų apie aukotojus – senelius, prosenelius.
„Kelis aukotojų artimuosius esame radę ir patys. Jie pasidalijo mintimis, papasakojo apie aukojusį žmogų – kas jis buvo, kuo domėjosi ir panašiai“, – kalbėjo pašnekovė.
Paroda-instaliacija ir akcija „Labdariai.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ veiks nuo lapkričio 24-osios iki kitų metų birželio 17 dienos.
Šia paroda muziejus pradeda renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, ciklą.