Šimtai vienodų tos pačios klišės atspaudų – tai menininkės protestas prieš rutiną mene ir gyvenime. Jauna menininkė meno pasaulyje jau gerai žinoma lakoniškais, sudėtinga mecotintos technika meistriškais atliktais estampais. Paroda „Procesas“ gali būti kiek netikėta L.Grybkauskaitės kūrybos gerbėjams ir stipriai pakeisti menininkės įvaizdį.
„Procesas“ – tai pokalbis apie tai, ką myliu ir ko bijau. Karūna rungiasi su spąstais. Pasikartojimas ir šimtais skaičiuojamas tiražas. Aha. Paprasta. Estampas, atnešęs sėkmę, nebeteikia džiaugsmo. Tapetuojam, vagiam, dovanojam. Nepamirštam pamirksėti, o čia pat ir pasispjaudyti. Vieno kiemo vaikai. Viena pilis ir ta smėlėta. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu. Didžioji grafikų siena. Na ir ką? Na ir nieko. Nauja kūrybinė psichotropija. Sako: „Viltis – durnių motina“. Ieškau plyšių. Jei rasiu, pranešiu“, – apie šią parodą sakė L.Grybkauskaitė.
Karūnos simbolis kaip leitmotyvas pasirinktas neatsitiktinai. Karūna L. Grybkauskaitės kūryboje atsirado iš lėto, nuo aštraus spyglio, karūnos-spąstų motyvo. Vėliau ji įgijo šiandieninę formą ir virto menininkės ženklu ar net parašu.
„Karūnos motyvas tampa vizualinę išraišką turinčiu retoriniu klausimu: „Kokia sėkmingo menininko receptūra?“, o mechaniškai atsikartojantis motyvas nurodo į rutiną ir inerciją kūrybos procese. Vis tik, žvelgiant į „Procesą“ plačiau, galima rasti ir platesnių socialinių reikšmių – ne tik jauno menininko, bet ir jauno žmogaus situaciją, jo pastangas ir nežinią bei įkyrų šiuolaikinės visuomenės norą siekti sėkmės, būti sėkmingu“, – rašo kritikė Aistė Paulina Virbickaitė.
Solo projektas „Procesas“ yra trečius metus vykstančio jaunųjų menininkų projekto „SEZONAS“ pirmoji dalis.
Parodos atidarymas – balandžio 15 d., 18 val.
