„Saulėtekis” (1927 m.) buvo sėkmingas vokiečių režisieriaus F. W. Murnau debiutas Amerikoje – pirmasis jo projektas Holivudo „Fox Film” korporacijai (ir Williamui Foxui), tačiau suplanuotas Vokietijoje. Filmas pasirodė pačioje nebyliojo kino eros pabaigoje, vos keletu dienų aplenkęs žymiojo „pirmojo garsinio” filmo „Džiazo dainininkas” premjerą. Judanti „Saulėtekio“ kamera įtakojo ateities filmus, tokius kaip Johno Fordo „Informatorių” (1935 m.) ar Orsono Welleso „Pilietį Keiną” (1941 m.). Rafinuotai išnaudojant šviesą, tamsą ir šešėlius, natūralus ir dirbtinis apšvietimas vidaus bei lauko scenose išryškina nuotaikas bei kontrastus tarp „kaimo” ir „miesto” gyvenimo.
Mėnesiena, klampios pelkės ar ežero paviršius fiksuoja kerintį šviesos žaismą. 3-jame dešimtmetyje prasidėjusi pusiau pavojinga žvitrių moterų emancipacija buvo įkūnyta šėtoniškos, tačiau erotiškos modernios Miesto Moters personaže. Teminiai elementai dažnai sudaryti iš opozicijų: saulėtekis – saulėlydis, diena – naktis, gėris – blogis, saulė – mėnulis, puvimas – tyrumas, taika – smurtas, kaimas – miestas, Senasis pasaulis – Naujasis pasaulis, natūra – kultūra, geidulingumas – nekaltybė, šviesiaplaukė, ištikima valstiečio žmona – tamsi, aistringa, gundytoja miestietė ar fatališka moteris, nuodėmė – išganymas.
1929 m. surengtoje pirmojoje Oskarų ceremonijoje „Saulėtekis” buvo apdovanotas už unikalų ir menišką pastatymą. 1937 m. „Saulėtekio” negatyvo originalas sudegė gaisro metu. Iš išlikusios kopijos buvo sukurtas naujas negatyvas. 1989 m. Jungtinių Valstijų Kongreso biblioteka pripažino filmą „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingu” ir atrinko į Nacionalinį filmų registrą. 2002 m. Britų kino instituto surengtoje kritikų apklausoje „Saulėtekis” užėmė septintąją vietą tarp geriausių filmų visoje kino istorijoje.
Šis filmas-koncertas yra projekto „Holivudui – 100! Nebyliajam kinui – gyvas garsas!“ dalis.
1910 metais legendinis Amerikos kino klasikas D. W. Grifitas su filmavimo grupe atvyko į Los Andželą filmuoti naujo filmo. Juos sužavėjo vaizdingas netoliese esantis, beveik niekam nežinomas Holivudo kaimelis. Netrukus jis tapo pasaulio kino centru.
Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, projekto „Holivudui – 100! Nebyliajam kinui – gyvas garsas!“ programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone.
Renginiai vyksta atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (Piano.lt), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.). Filmus gyvai įgarsina žymūs klasikinės, džiazo, eksperimentinės muzikos atstovai.
