Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Į Klaipėdą atplauks festivalis „Parbėg laivelis“

Liepos 12­-15 dienomis Klaipėdoje šurmuliuos IX tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Miesto 760 m. jubiliejui skirtas renginys suburs šimtus tradicinės kultūros puoselėtojų iš Vengrijos, Suomijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Latvijos bei Lietuvos etnografinių regionų. Keturias festivalio dienas senamiestyje skambės folkloro koncertai, vyks kūrybinės dirbtuvės, tradicinių šokių vakarai­ „Vožiniai“, kvies „Dainuojanti krantinė“ ir „kafija“ kvepiantis klaipėdietiškas jomarkas.
Klaipėdoje aidės fokloro dainos.
Į Klaipėdą sugrįžta tarptautinis fokloro festivalis „Parbėg laivelis“. / Etnokultūros centro nuotr.

„Parbėg laivelis“  Klaipėdoje vyksta kas antrus metus. Šis CIOFF`ui (Tarptautinei folkloro festivalių organizavimo tarybai prie UNESCO) priklausantis festivalis rengiamas nuo 1992 m. 

„Parbėg laivelio“ renginių metu skleidžiasi pasaulio tautų savitumas – ryškiausi šalių tradicinio muzikavimo, dainavimo, tautinio šokio, tautinių kostiumų bruožai, papročiai, atkleidžiamos unikalios Klaipėdos regiono bei šalies tradicijos folkloras, kraštui būdingi amatai. 

Festivalio metu Turgaus gatvėje bei Teatro aikštėje vyks „Klaipėdos jomarkas“. Klaipėdiečiai galės gėrėtis geriausių šalies meistrų darbais, o itin patikusius – įsigyti. Bus galima paskanauti kulinarinių stebuklų, kuriais lietuviai jau ir užsienyje garsėja – kvapnių skilandžių, ruginės duonos, gardžių sūrių, šakočių, savitas receptūras turinčio aukštaitiško alaus, giros, kitų skanumynų bei paragauti kvapnios klaipėdietiškos „kafijos“. Prekiaujančių ir perkančių ūpą kels Teatro aikštės scenoje nuolat griešiančios linksmiausios kapelos, folkloro kolektyvų koncertai. 

Teatro aikštėje dienos metu bei vakarais vyksiantys koncertai suteiks puikią progą susipažinti su pirmą kartą Klaipėdoje viešinčiais užsienio šalių kolektyvais „Cripple Creek Cloggers“ (JAV), „Tanhu-Visa” (Suomija), „Kalocsai Nepi Egyuttes“ (Vengrija), „Zhavoronushki“ (Rusija), „Pogranicze“ (Lenkija), „Malis“ (Latvija) bei pasigėrėti net 25-iais puikiai žinomais Lietuvos folklorą puoselėjančiais ansambliais. Kiekvienas šių kolektyvų ruošiasi jubiliejų švenčiantį miestą apdovanoti pačiais brangiausiais ir gražiausiais savo repertuaro „perlais“, publiką maloninti savičiausių ir autentiškiausių tradicijų vėriniu.

Liepos 14 d., šeštadienį, festivalio dalyviai „kieminės“ Meno kieme. Čia nuo 15 val. prasidės kolektyvų teminių programų popietė. Donelaičio žodį skleis klaipėdiečių ansamblis „Alka“, magiškąjį sutartinių raštą pins vilniečiai „Ratilio“ ir „Sedula“. „Kupolė“ iš Kauno atveš šilinių dzūkų dainų ir šokių, „VISI“ (Vilnius) dalinsis pietų Žemaitijos ekspedicijų perlais, „Nalšia“ (Vilnius) erzins ir apdainuos muzikantų sunkią dalią, „Vilnelė“ (Vilnius) suks dzūkiškų ir aukštaitiškų dainų pynę, „Vaisgamta“ ruošiasi priminti namų muzikavimo tradiciją, gyvuojančias Kuliuose, o „Gyvata“ iš Klaipėdos šiuolaikiškomis folkloro garsų spalvomis nuties tiltą tarp autentikos ir nūdienos.

Šių metų naktišokiai pavadinti „Vožinių“ vardu. Tai senas lietuvininkų tarmės žodis, reiškiantis jaunimo šokius, linksmybes. Liepos 12 d., ketvirtadienį, „Vožinis“ vyks Meno kieme, o liepos 14 d., šeštadienį – Teatro aikštėje. Pradžia – 20.00 val. Čia bus galima išmokti vengrų, suomių, amerikiečių, latvių, lenkų ir, žinoma, pačių smagiausių lietuvių liaudies šokių.

Kiekvienas, liepos 13 d., penktadienio, vakarą leisiantis senamiestyje, išgirs „Dainuojančią krantinę“. Daugiau nei dvi dešimtys folkloro ansamblių nuo Šiaurinio rago iki „Arkos“ paminklo sudarys muzikuojančią, šokančią ir dainuojančią bangą, kuri savo skambumu lyg putotas vanduo užlies visą krantą.

Istorinei miesto sukakčiai paminėti liepos 13 d. 20 val. skiriamas renginys „Kuršiai“. Šio vakaro metu bus pristatoma I-XIV a. kuršių genties rekonstruotų kostiumų kolekcija. Renginio dalyviai išvys romėniškojo laikotarpio (I-IV a.) pajūrio gyventojų – protokuršių - kostiumus, ir tautų kraustymosi laikais (V-VIII a.) besiformuojančios kuršių genties dėvėseną, ir vikingų epochoje (IX-XII a.) sustiprėjusios karingos ir įtakingos genties našystą, pastebės vakarietiškų madų tendencijas kuršių kostiume Lietuvos valstybės formavimosi (XIII-XIV a.), o kartu ir genčių nuosmukio kontekste. Rekonstruotus kostiumus pristatys kolekcijos autorė archeologė dr. Daiva Steponavičienė, skambant kuršių genties palikuonių – pajūrio folkloro kolektyvų – dainoms bei instrumentinei muzikai.

Norinčius plačiau sužinoti apie šių istorinių kostiumų rekonstrukcijos procesą, iš arčiau pamatyti unikalias kuršių genties aprangos detales, laukiami kūrybinėse dirbtuvėse liepos 13 ir 14 dienomis 10 val. Čia bus pristatomos ir svečių šalių šokio, dainavimo, muzikavimo, tautinio kostiumo dėvėjimo tradicijos.

Festivalyje tradiciškai viena popietė skiriama vaikams. Liepos 13 d. 15 val. Meno kieme vyks tikras smagiausių žaidimų, pramogų, dainų ir šokių šėlsmas. Tradicinių žaidimų, žaislų gaminimo ir kitų įdomybių mokys Šiaulių miesto Metų mokytoju tituluotas pedagogas, folkloristas Arūnas Stankus. Jam talkins vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“ bei jų vadovai. Kas domisi senaisiais buities darbais, tikrai apsilankys „Senovinio skalbimo valandoje“ Meno kieme liepos 14 d., šeštadienį, 12 val. Čia bus galima stebėti, kaip verdamas pelenų šarmas, velėjamas žlugtas, patiems pabandyti patauškinti kultuves bei išgirsti daug įdomybių apie senovinį skalbimą.

„Parbėg laivelio“ koncertai – tradiciškai nemokami ir atviri kiekvienam, senąją kultūrą branginančiam žmogui. Renginio organizatoriai tikisi kad tradicinės kultūros gerbėjai gausiai lankysis renginiuose, dainuos ir šoks kartu su festivalio dalyviais, bei patirs malonių įspūdžių.

Etnocentro nuotr./Klaipėdos senamiestyje kelias dienas karaliaus folkloriniai aokiai ir dainos.
Etnocentro nuotr./Klaipėdos senamiestyje kelias dienas karaliaus folkloriniai šokiai ir dainos.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos