Pasaulį sukausčiusi ir daugelį sričių į sąstingį nuvariusi pandemija neišvengiamai diktavo sąlygas: išlikimo galimybe liko tik prisitaikyti ir atrasti būdų gyventi tokiomis aplinkybėmis – naujai, kitaip. Šiandien mes galime pasidžiaugti, kad atsiranda vis daugiau priemonių, padėsiančių mums grįžti į ankstesnį gyvenimą su visais jo įpročiais. Šiandien mes galime viltingiau atsikvėpti. Tačiau kad ir kaip norėtume, vargu, ar pavyktų įtikėti, jog viskas tebuvo sapnas: pandeminė situacija paliko neišdildomą netekties skausmą, komplikacijas, nuostolius, kai kam – atradimus, dvasinius ir vertybinius virsmus. Kažkam tai buvo įkvėpimo, kažkam – vakuumo laikas, bet visiems – laikas, kai kvėpavimas įgavo egzistencinę svarbą.
Kvėpavimas – pagrindinė žmogaus teisė ir būties sąlyga. Kvėpuojame mes ir kvėpuoja visa mus supanti aplinka. Lėlių teatre aktoriaus rankose kvėpuoja lėlė. Su jos pirmu diafragminiu krustelėjimu prasideda lėlių teatro magija. Be kvėpavimo viskas sustoja, baigiasi, miršta. Karantino laikotarpiu kone paskutinis prioritetinėje grupėje už durų paliktas teatras visomis jėgomis mokėsi išplėšti tarpelį orui, nuogąstaudamas uždusti. Tai verčia iš naujo permąstyti patį buvimą: tiek teatro, tiek menininko teatre. Kokios menininko galimybės kvėpuoti šiandieniniame pasaulyje? Kas tas deguonis, kas tas įkvėpimas ir iškvėpimas? Taip, kaip lėlininkas įgalina lėlę kvėpuoti, kalbėti tam tikromis temomis, taip šis festivalis siekia pristatyti lėlininkus, profesionalius lėlių ir objektų teatro bei tarpdisciplininio meno kūrėjus, trupes, kurie šiomis kvėpavimą stabdančiomis sąlygomis rado būdų įkvėpti.
Siekdami reflektuoti laisvo kvėpavimo, įkvėpimo tema, Tarptautinio lėlių teatro festivalio „Materia Magica“ organizatoriai kvies žiūrovus pamatyti jaudinančią dviejų seserų istoriją apie meilę, galinčią nugalėti bet kokią ligą; pandemijos sukrėstą pasaulį, kuriame kvėpavimas – paprasčiausias įkvėpimas ir iškvėpimas – įgauna paties buvimo prasmę. Kvies patirti ritmus: įsižiūrėti į žole ropojantį vabzdį, pasiklausyti bangų ošimo, pajausti, kaip kojos skęsta minkštose samanose ir gulint žolėje po medžių viršūnėmis pajausti besąlygišką Motinos Gamtos meilę. Pasitelkdami sensorines priemones, žiūrovai išgirs ir patirs istoriją apie pievą ir jos gyventojus; pamatys šių dienų Pigmaliono mito adaptaciją – senovinis mitas apie skulptorių Pigmalioną, įsimylėjusį savo sukurtą skulptūrą, atgims šio amžiaus šviesoje, skulptūrą pakeičiant robotu su dirbtiniu intelektu. Žiūrovai mažos mergaitės akimis išvys besikeičiantį miestą pačiame karo įkarštyje. Vaizdo projekcijos visus nukels į užburiančios istorijos apie karą, kuris, „laimei“, vyksta „kažkur kitur“, centrą. O gal ne?
Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyta net vienuolika spektaklių iš Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Slovėnijos, Lietuvos, lėlių ir objektų teatro instaliacija, lėlinės kino animacijos programa vaikams ir suaugusiesiems, įvairi ir įdomi edukacijų programa visai šeimai.
Kalbėkime apie kvėpavimą – visomis formomis, visais tūriais, visais lygmenimis. Ir apie nuostabų, visa keičiantį oro gurkšnį.
