Ministrė Pirmininkė išreiškė lūkestį, kad pilni kultūros renginių metai padės pamatą tvariam Kauno ir Kauno rajono kultūros augimui pasibaigus oficialiajai programos daliai.
„Labai svarbu duoti miesto raktus jaunosios kartos atstovams, kurie turi atverti ir kurti savo miestą, konstruoti savo asmeninį santykį su miesto erdve ir istorija“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė, kviesdama Kauno miesto gyventojus prisidėti prie miesto, o kartu ir visos Lietuvos veržlumo, augimo ir atvirumo ateičiai.
Svarbus kultūros tikslas, kurį kalboje išskyrė Ministrė Pirmininkė – priimti skirtybes, skatinti susikalbėjimą ir dialogo meną.
„Gyvename pasaulyje, kuriame kur kas daugiau kalbančių nei klausančių, kuriame agresyvūs monologai grasina išstumti bendrystę kuriantį kitoniškumo supratimą. Klausykimės ir išgirskime, pastebėkime ir matykime, vertinkime ir gerbkime esančius šalia, net jei jie kitokie ir kitaip mąsto“, – sakė I.Šimonytė.
Premjerė padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šiuolaikiškos Kauno vizijos kūrimo ir įgyvendinimo bei vieno didžiausių kultūros projektų XXI amžiaus pradžios Lietuvos istorijoje, kuriuo kiekvienas galime didžiuotis, organizavimo.
Pažintį su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa I.Šimonytė pradėjo apžiūrėdama Yoko Ono instaliaciją Lietuvos banko pastate, vėliau lankėsi Williamo Kentridge’o parodoje „Tai, ko nepamename“ M.K.Čiurlionio muziejuje. Premjerė taip pat dalyvavo atidarant parodą „Modernizmas ateičiai 365/360“ Kauno centriniame pašte.
Europos kultūros sostinių iniciatyva gyvuoja nuo 1985 m. Per šį laiką įvairiose šalyse Europos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas beveik 60 miestų. Šis titulas miestams padėjo į save atkreipti dėmesį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir per kultūrą įgyvendinti socialines ir ekonomines programas.
