„Dalis kultūros renginių, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos, dabar yra apskritai atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio, ir čia yra šioks toks mokestinis arbitražas dėl to, kad finansinės tokio sprendimo pasekmės biudžetui yra pakeliamos ir ilguoju laikotarpiu – ne tik laikinai, bet taip pat ir ilguoju laikotarpiu vertinant, kokio tai dydžio yra apyvartos ir sumos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.
Tuo metu jo siūloma neterminuota 9 proc. PVM lengvata elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, pasak premjerės, siekiama suvienodinti sąlygas su spausdintais leidiniais.
„Pakeitimai, kurie yra susiję su elektroninėmis knygomis, čia yra toks elementarus teisybės dalykas, nes leidinių atveju tas jau yra ir nuo leidinio formos nepriklauso, ar tai yra spausdintas laikraštis, ar onlaininė versija, lengvata yra taikoma. Knygos iki šiol tarsi buvo truputėlį paklydusios“, – teigė I.Šimonytė.
„Tai čia būtų tiesiog sąlygų suvienodinimas turint mintyje, kad tai yra tas pats produktas“, – pridūrė ji.
Pasak I.Šimonytės, siūlymas 9 proc. PVM lengvatą restoranams, atlikėjams bei sporto renginiams ir klubams pratęsti iki 2023 metų liepos yra kompromisinis.
„Suprantu, kad dabar, nuo sausio pradžios, kada sezonas dar nebūna prasidėjęs, yra turbūt sudėtingas metas tas lengvatas atšaukti turint mintyje, kad ir energetikoje situacija yra susiklosčiusi tokia, kokia yra, nors Vyriausybė yra pasiūliusi ir tiesioginių paramos priemonių verslui“, – teigė I.Šimonytė.
„Tai, kad lengvata yra pratęsta pusmečiui, manau, kad jau iš Vyriausybės pusės buvo kompromisas, kuris turi tam tikras finansines pasekmes, bet tebūnie“, – pridūrė ji.
„Lietuvos biudžetas yra mažas, aš noriu tą pabrėžti, todėl mes negalime sau leisti netaiklių priemonių, nebent labai laikinai“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, dabartinis Seimui pateiktas valstybės biudžeto projektas yra galutinis.
Seime svarstomo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas įregistravusi I.Šimonytė jų aiškinamajame rašte rašė, kad dėl lengvatos meno ir kultūros renginiams biudžetas neteks apie 1,3 mln. eurų per metus, o dėl lengvatos elektroninėms knygoms, vadovėliams ir kitiems neperiodiniams e. leidiniams – apie 1 mln. eurų.
Pasak I.Šimonytės, kultūros, poilsio ir sporto sektoriuje paslaugas teikia 19,9 tūkst. įmonių, PVM mokėtojai sudaro vos 5,4 proc. – jais registravęsi 1085, iš jų 208 įmonės naudojosi teise taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą.
„Todėl lengvatos teikiama nauda nepasiekia absoliučios daugumos šiuose sektoriuose veikiančių subjektų. Analizuojant didžiausius lengvatinio tarifo naudos gavėjus, tarp jų daugumą sudaro tinkliniai sporto klubai, pramogų ir poilsio centrai bei didžiųjų koncertų organizatoriai, o ne meno kūrėjai“, – nurodė ji.