Prie atviros kultūros festivalio šiais metais prisijungęs E.Sipavičius ir anksčiau nevengdavo dalyvauti Šančių bendruomenės renginiuose. Šiame Kauno mikrorajone prabėgo atlikėjo vaikystė ir jaunystė, jis čia lankė mokyklą, čia subūrė ir pirmąją muzikos grupę.
Pasak E.Sipavičiaus, patirtis vesti ekskursijos grupę nauja buvo ir jam pačiam.
„Keista buvo. Net nepagalvojau, kad tai gali būti žmonėms įdomu. Bet žmonių daug, ir tai man netikėta. Aš nieko prieš tokias iniciatyvas, jei įdomu – galiu padėti.
Būdamas Šančiuose pravažiuoju tas gatveles. Man čia miela, mielos gatvės, vietos. Vaikystė yra laimingas laikas kiekvienam“, – 15min sakė E.Sipavičius.
Ekskursijos dalyviams E.Sipavičius pasakojo savo vaikystės prisiminimus – apie pirmąjį Šančiuose aplankytą sovietinį kino teatrą, kuriame pirmą kartą pamatė maždaug tris sekundes rodytą nuogą moters kūną, apie pirmąją mokyklą, kurioje pradėjo keiktis, nes taip darė visi, apie pirmąsias muštynes dėl bandelės.
Taip pat – apie pirmąją meilę, kuri gyveno toje pačioje gatvėje, pirmąjį poliklinikoje patirtą skausmą ir kitus pirmuosius ir įsimintinus savo kartus.
Savo vaikystę, praleistą Šančiuose, E.Sipavičius vadino fantastiška, joje buvo daug laisvės žaisti, augti, bręsti ir fantazuoti.
„Toks mano pasaulis“, – baigdamas pasivaikščiojimą vaikystės gatvėmis sakė E.Sipavičius.
„Šančiai mano gyvenime paliko didžiulį pėdsaką, tai vieta, kurioje augau, kuri mane formavo ir kuriai aš priešinausi. Čia, Šančiuose, buvo populiarus „kieto bachūro“ kultas, o aš buvau romantikas“ – pasakojo E.Sipavičius.
Atviros kultūros festivalyje ekskursijas surengė Gytis Padegimas, Erika Drungytė, Kęstutis Ignatavičius, miestiečiams ir miesto svečiams buvo atvertos muziejų ir galerijų durys, vyko renginiai atvirose miesto erdvėse.
Kaip 15min sakė iniciatyvos vadovė Ugnė Vedeikaitė, kiek žmonių dalyvavo festivalio renginiuose, pasakyti sunku, mat registracija vyko tik į kai kuria ekskursijas.
„Lyginant su pernai metų festivaliu, viskas pavyko sėkmingai, ištaisėm buvusias klaidas. Galėčiau išskirti ekskursijas, kurių buvo daugiau ir jos buvo įvairesnės.
Pirmą kartą buvo sugalvotas ir formatas, kada šalia gido yra mikrorajone augęs žinomas žmogus, kuris dalinasi savo prisiminimais”, – sakė U.Vedeikaitė.
Kauniečiai buvo pakviesti ir į Kauno hidroelektrinę, kuri lankytojams duris atveria retai. Ši ekskursija sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus į ją negalėjo patekti visi norintys.
Tris savaitgalio dienas Kaune vyko meninės knygrišystės, stiklo, protesto plakato ir kitos dirbtuvės, teminės ekskursijos „Kauno „mažasis Vatikanas“, „Sugiharos keliu“, „Žydiškasis Kaunas“ ir kitos. Lankytojai buvo kviečiami į ekskursijas „Pienocentro“ bendrovės rūmuose, Nacionalinis Kauno dramos teatras pakvietė pasižvalgyti po teatro užkulisius.
Atviros kultūros festivalio idėja gimė siekiant apjungti visa, ką sieja žodis „kultūra“ ir padėti kauniečiams bei miesto svečiams pamatyti kitokį, nekasdienį Kauną – atvirą, nuspalvintą meno, muzikos, teatro, architektūros ir muziejų spalvomis bei užpildytą daugybe nepriklausomų klasikinio ir šiuolaikinio meno projektų.
