Tolygios kultūrinės raidos programai bus skiriama 3 mln. eurų. Į naująją pertvarką nepateks Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų projektų vykdytojų iniciatyvos.
Kaip teigia LKT Stebėsenos ir analizės skyriaus koordinatorė Kristina Mažeikaitė, skaičiuojant kiekvienai apskričiai tenkančią programos kvotą, didžiausias dėmesys bus skiriamas projektų vykdytojų lėšų poreikiui.
„Šis dėmuo atspindi kiekvienos apskrities kultūrinį aktyvumą, yra susijęs su apskrities dydžiu, kultūros infrastruktūra ir gyventojų skaičiumi. Visgi bus atsižvelgiama ne tik į esamą lėšų poreikį, bet ir į tai, kokį finansavimą LKT programų konkursuose tai apskričiai skyrė anksčiau. Tai leis užtikrinti, kad finansavimas kiekvienai apskričiai augtų tolygiai“, – sakė K.Mažeikaitė.
Jos teigimu, bus vertinamas ir kiekvienos apskrities kultūros lauko potencialas – kiek profesionalaus meno kūrėjų, mėgėjų meno kolektyvų ir muziejų lankytojų yra konkrečioje apskrityje: „Šis dėmuo iš dalies atspindi tiek potencialią kultūros projektų pasiūlą, tiek paklausą – gyventojų aktyvumą ir domėjimąsi kultūra. Be to, mes neišskiriame tik bendruomenių ar tik profesionalių kūrėjų, nes įgyvendinant šį modelį svarbūs abu komponentai.“
Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelio sėkmė, anot LKT atstovų, didele dalimi priklausys ir nuo savivaldybių aktyvumo. Numatyta, kad prie LKT konkrečios apskrities projektams skirto finansavimo 30 procentų prisidės tos apskrities savivaldybės. Skaičiuojant kvotas, bus įvertinamas ir per pastaruosius dvejus metus savivaldybių skirtas finansavimas kultūros bei meno projektams.
„Galiausiai, tikime, kad per kultūros ir meno projektus netiesiogiai galima prisidėti ir prie socialinių problemų sprendimo, pavyzdžiui, sudaryti galimybes prasmingai praleisti laisvalaikį vaikams, burti bendruomenę ar kultūros projektais įveiklinti apleistus objektus. Tad 10 proc. programos kvotos skiriama labiausiai socialiai pažeidžiamoms apskritims.
Šiuo atveju skaičiuojamas socialinio klimato apskrityse indeksas. Į skaičiavimus įtraukiama 12 socialinių, demografinių ir ekonominių kintamųjų: registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, mėnesinis darbo užmokestis, vidaus migracija, mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje, skaičius, socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir kt.“, – kalbėjo K.Mažeikaitė.
Pasak jos, kiekviena Regioninė kultūros taryba, prieš pradėdama vertinti savo apskrities projektus, bus supažindinta su jai skiriamu kvotos dydžiu ir tos kvotos sudedamosiomis dalimis: kokia kvotos dalis buvo skirta įvertinus kultūros lauko kintamuosius, o kokia – įvertinus socialinį klimatą.
Pertvarkos tikslas – decentralizacija
Kaip 15min konferencijoje sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Tolygios kultūrinės raidos modelio poreikis išryškėjo pradėjus dirbti LKT: „Visuomet buvo jaučiamas nepasitenkiamas iš regionų, kurių projektai dažnai nėra tokie dideli ir svarbūs, o LKT konkursas labai didelis – nepasitenkinimas kildavo, nes jų nepastebėdavo, ir LKT šitai matė. Vyriausybė, rengdama savo programą, taip pat matė, jog regionuose kultūrinis gyvenimas galėtų būti ne tik intensyvesnis, bet ir labiau orientuotas į regiono specifiką, į bendruomenių stiprinimą, didesnį savivaldos įsitraukimą į kultūros gyvenimą.“
LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė teigė, jog šiuo metu regionuose kultūros dalyvių ir vadybininkų ratas yra siauras, dominuoja biudžetinės įstaigos, nėra didelis ir nevyriausybinių organizacijų sektorius.
„Pertvarkos tikslas – paskatinti, kad tokių iniciatyvų atsirastų daugiau. Ir kad atsirastų daugiau decentalizacijos, kad regionai ir pati savivalda būtų atsakinga už regione vykstančius kultūros procesus“, – kalbėjo LKT pirmininkė.
