Ilgiausią metų dieną, birželio 24 d., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje keturiuose koncertuose skambės ne tik muzika karilionui solo, bet ir kariliono, kitų atlikėjų bei orkestrų ansambliai.
Karilionas – didingas miesto simbolis
Vienos dienos festivalis ypatingas taip pat, kaip ir pats instrumentas, tapęs neatskiriamu uostamiesčiu simboliu.
Visame pasaulyje yra apie 600 karilionų. Klaipėdos karilioną sudaro 48 lygaus profilio varpų komplektas, kurių diapazonas – keturios oktavos. Varpai išgauna itin kokybišką skambesį ir tembrą. Bendras varpų svoris – 5 tonos, o su visomis konstrukcijomis jis siekia 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo masė – 900 kilogramų. Rankomis ir kojomis valdomas instrumentas savo muzika klaipėdiečius džiugina nuo 1987 metų. Tos pačios instrumentų gamintojos „Royal Eijsbauts“ (Olandija) varpai neseniai įkelti ir į Paryžiaus katedros bokštus.
Be Klaipėdos Lietuvoje yra dar du, Vilniuje ir Kaune, didieji koncertiniai keturių oktavų karilionai. Kiti keturi yra smulkesni ar tiesiog dekoratyviniai – Telšiuose, Šakiuose, Gelgaudiškyje ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Jau trisdešimt metų karilioninkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius ištikimai kiekvieną šeštadienį, sekmadienį bei per visas šventes kopia keliasdešimt metrų į Klaipėdos centrinio pašto bokštą ir iš ten valdo karilioną.
K. Kačinskas teigė, kad idėja įrengti karilioną Klaipėdoje kilo maždaug 1975 metais, 1980–aisiais patvirtintas susitarimas gaminti, o 1987 metais kariliono instrumentas buvo atvežtas į Klaipėdą.
„Vieno kariliono instrumento gamyba yra labai ilgas technologinis procesas. Jei paaiškėja, kad pagaminus varpų rinkinį bent vienas varpas yra defektuotas, yra lydoma visa partija iš naujo. Tai kainuoja nemažus pinigus. Atskirai po vieną varpą nekeičiama, nes gali pakisti bendra visų varpų skambėjimo visumos kokybė“, – pasakojo K. Kačinskas.
Pasak karilionininko, varpų komplektų turėjimas jau viduramžiais buvo garbė miestui. Kuo miestas turėjo daugiau varpų, tuo jis turėjo aukštesnį statusą. Pasak jo, kaip vargonai yra vadinami salės karaliais, taip kariliono instrumentas yra erdvės arba lauko karalius dėl savo galingo garso.
Į vieną dažniausiai karilionininkui užduodamą klausimą, kiek toli galima girdėti kariliono muzika, K. Kačinskas atsako: „Tol, kol jūsų akys mato bokštą, tol jūs girdėsite karilioną – už kilometro, dviejų ar trijų.“
Nuo seno žinoma, kad varpų muzika yra reikšminga medicinine prasme – ji didina ozono kiekį ore. Ankstyvaisiais viduramžiais, kai Europą niokojo maro epidemijos, pats varpo garsas naikino maro bakterijas. Ore sklandydavo atitinkamo dažnio vibracijos, kurioms bakterijos nebuvo atsparios.
K. Kačinskas šypteli sakydamas, kad klaipėdiečiai turėtų gyventi sveikoje aplinkoje, nes klausyti varpų muzikos yra sveika.
Karilionui – visos dienos festivalis
Varpų gausmas per šventes, o ypač Joninių dieną, kariliono koncertus išaugino iki vienos dienos Klaipėdos kariliono festivalio. Šiemet, birželio 24 d., visus klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiks „Vidudienio varpų“, „Popietės varpų“, „Vakaro varpų“ bei „Nakties varpų“ koncertai. Šiemet, pirmą kartą festivalio istorijoje, visi koncertai bus nemokami. Tai – dovana klaipėdiečiams.
Šiemet festivalis sukviečia dalyvius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių: Belgijos, Lenkijos, Nyderlandų bei kitų.
12 valandą festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“. Pirmąkart bus surengtas Varpų muzikos tiltas tarp Klaipėdos ir Kauno. Koncertas bus transliuojamas Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje dideliame ekrane tiesiogiai iš Kauno. Kaune karilionu gros Julius Vilnonis, savo kūrybinėje veikloje derinantis karilionininko, dirigento, kompozitoriaus ir aranžuotojo amplua.
Kauno karilionas yra seniausias iš trijų instrumento brolių Lietuvoje. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte jis buvo įrengtas 1937 metais. 2006 metais baigta jo restauracija ir praplėsta sudėtis – dabar instrumentą sudaro 49 varpai.
Uostamiesčio karilioną kalbins klaipėdiečiai K. Kačinskas ir S. Žilevičius.
Koncerte skambės Tomaso Albinoni, Kamil Cieślik, Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel, Willem Creman, Marc-Antoine Charpentier kūrinių aranžuotės, kurias jiems pritaikė karilionininkai K. Kačinskas, S. Žilevičius bei J. Vilnonis.
„Kūrinius koncertui pasirinkome neatsitiktinai. Prieš ketverius metus minėjome žymiojo Baroko epochos vargonininko ir kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho jubiliejinius metus. Per jo muziką puikiai atsiskleidžia kariliono skambesys. Stengiuosi ir jaunąją klaipėdiečių kartą supažindinti su kompozitoriais, kūrusiais klasikinę muziką“, – pirmąjį festivalio koncertą pristatė K. Kačinskas.
15 valandą prabils „Popietės varpai“. Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos festivalio svečias, pripažintas belgų kariliono atlikėjas, Lucas Romboutsas. Jis šiuo metu yra Tyneno miesto, Leveno universiteto ir Parko abatijos Heverlėje Belgijoje karilionininkas. Surengė rečitalius įvairiose Europos šalyse ir JAV, koncertavo festivaliuose ir kongresuose. L. Romboutsas aktyviai užsiima ne tik kariliono muzikos praktika, bet daug dėmesio skiria ir kariliono istorijos tyrimams bei paveldo išsaugojimui.
„Vakaro varpai“ gaus 18 valandą. Kariliono partiją šiame koncerte atliks jau ne kartą Klaipėdos kariliono festivalyje girdėta Monika Kaźmerczak. Jai talkins Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Kolektyvas šįkart bus papildytas gausia mušamųjų instrumentų grupe, į kurią suburti su Klaipėda anksčiau ar iki dabar susiję atlikėjai. Tai Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Tomas Kulikauskas, Andrius Rekašius, Vilius Matijošaitis ir Lukas Budzinauskas. Jie visi yra baigę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją ar E. Balsio menų gimnaziją. Koncerte išgirsime visame pasaulyje dažnai skambančią Georges Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“, atliekamą su kariliono interliudijomis. Diriguos Martynas Staškus.
Festivalį 21 valandą vainikuos „Nakties varpai“. Karilionu gros pirmą kartą festivalyje viešėsiantis jaunosios kartos atlikėjas Bobas van der Linde iš Nyderlandų. Muzikas yra įgijęs menų bakalauro laipsnį su kariliono, vargonų ir bažnytinės muzikos specializacija, o šiuo metu tęsia šių specialybių magistro studijas Utrechto HKU menų universitete. B. van der Linde dirba vargonininku Hilversumo Šv. Vito Senojoje katalikų bažnyčioje ir Zvolės anglikonų bažnyčioje, o nuo 2018-ųjų sausio paskirtas Arnhemo miesto karilionininku. Atlikėjas yra surengęs rečitalių Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje ir du koncertinius turus JAV.
Koncerte karilionui pritars Klaipėdos brass kvintetas ir Palangos miesto pučiamųjų orkestras „Palangos orkestras“, vadovaujamas dirigento Vyganto Rekašiaus. Taip pat spalvingos kariliono ir pučiamųjų muzikos programai diriguos ir Egidijus Miknius.
Jau dabar klaipėdiečiai Šiauriniame rage, prie Senosios perkėlos, gali apžiūrėti eksponuojamą parodą, kuri supažindina su Klaipėdos kariliono istorija ir šių metų festivalio programa.
Taip pat rengiamos ekskursijos į Klaipėdos centrinio pašto bokštą, per kurias galima iš arčiau pamatyti šį retą instrumentą – karilioną.
Visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai yra kviečiami ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį švęsti skambios varpų muzikos apsuptyje.
