„Šis „Literatūros ir meno“ numeris (birželio 3 d. Nr. 11) – paskutinis mano redaguojamas. Laikas išeiti. Šiam leidiniui atiduota daugiau nei 11 metų (iš jų 8 metus redaktoriauta). Iš esmės atiduoti patys kūrybingiausi metai. Reikia išeiti laiku kaip iš gero vakarėlio... arba kai palieki prastą spektaklį, negalėdamas pakęsti svetimos gėdos ir nesuteikdamas akstino užgimti neapykantai. Kuris variantas? Matyt, abu kartu“, – rašo G.Norvilas savo tekste „Yra laikas išeiti ir laikas liautis rašyti” paskelbtame žurnalo internetinėje svetainėje.
Tarp šitokį sprendimą nulėmusių priežasčių G.Norvilas įvardijo valdžios kultūros politikos nebuvimą, o tai, anot jo, „pasmerkė iš esmės visas jėgas skirti tik išlikimui, o ne atviro, visaverčio žurnalo kūrimui”.
„Kultūrinė spauda – kaip ir Lietuvos futbolas – 25 metus iš esmės gravitavo žemyn, o dabar yra kritiniame taške. Popieriaus krizė, spaudos išlaidos, nuolatinė infliacija – visa tai modeliuoja situaciją, kad kultūrinės spaudos finansavimas iš esmės nuolat mažėja <...>. Kaip išganymo visus šiuos metus laukėme medijų, kultūros periodinių leidinių finansavimo pertvarkos modelio. Ta šviesa priartėja ir nutolsta. Nesulaukiau, norėjau sulaukti. Deja. Su esamais ištekliais jaučiuosi padaręs viską – toliau judėti nebėra kur. Jaučiu – kitų kultūros leidinių redaktoriai irgi kaba ant plauko...“ – rašo G.Norvilas.
Kultūrinė spauda – kaip ir Lietuvos futbolas – 25 metus iš esmės gravitavo žemyn, o dabar yra kritiniame taške.
Dabar jau buvusio redaktoriaus teigimu, žurnalas „Literatūra ir menas“ visad patyrė ir diskriminaciją kitų leidinių atžvilgiu, turint galvoje per metus išleidžiamų lankų skaičių ir už lanką gaunamą finansavimą, o tai, anot jo, demoralizuoja ir demotyvuoja.
„Tokiame fone, kurį valios pastangomis stengiausi ignoruoti, pirmyn stūmė ambicija ir savigarba, kad galime ir privalome turėti kokybišką leidinį. Vertą kultūros žurnalo vardo. Jį pateisinti. Ir pavyko, ir nepavyko. Nesikuklinsiu: sukūrėme turinį, kuris, mano galva, svarbiausia. Ne kevalas ir ne hipsteriški vaizdeliai. Neišsipildęs lūkestis – skaitytoją gerbiantis dizainas, popierius, kokybiška spauda. Visam tam trūko elementarių lėšų, tad ilgai ėjome atatupsta, laikėmės logikos, kad „mažiau yra daugiau“, „paprasčiau yra tvirčiau, ne prasčiau“, – rašo G.Norvilas.
Jis negailėjo kritikos ir pačiai kultūros bendruomenei, kuri, anot jo, turėjo ir tebeturi visus įrankius reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF).
Pasak jo, kultūrinei spaudai reikia „ne vis naujų įrankių, programų, poprogramių, inovacijų, opcijų, forumų su kilimais ir zefyrais, anketų, sumautų apklausų, o elementarių sąlygų (išteklių redakcijų veiklai)“.
Pats G.Norvilas teigia, dabar išeinantis pasivaikščioti į gatvę, o naujam redaktoriui linkintis „laisvės gyslose, stebinti save, daryti kūlversčius, nedraugauti su kompromisais, priešintis beraštystei ir diletantizmui, kuris vis labiau legitimuojamas, ir patirti nesvarumą, iracionalumą, suteikiantį bent gyvybės, šventės, kvaitulio iliuziją“.
Kas taps naujuoju žurnalo redaktoriumi, paaiškės kitą savaitę.
Savaitraštis „Literatūra ir menas“ Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtas 1946 metais.
2012 m. savaitraštis tapo žurnalu.
Nuo 2018 metų žurnalas leidžiamas kas dvi savaites. Pastaraisiais metais jo tiražas siekia 1500 egz.
