Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Iš tarpukario atkeliavusios senovės dienos Merkinėje: paskaitos, virtuali realybė pilyje ir roko koncertas

Pirmasis istorijos festivalis Lietuvoje buvo surengtas Merkinėje 1935 metais. Šis renginys pritraukė tūkstančius žmonių iš visos šalies. „Pernai mes šventę atgaivinome, šiemet tęsiame tradiciją ir, labai tikiuosi, tęsime ją ateityje“, – sako Senovės dienų Merkinėje entuziastas, „Merkinės fabriko“ įkūrėjas, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Festivalio akimirka
Festivalio akimirka / Jurgos Urbonaitės nuotr.

Antrosios Senovės dienos, kurioms organizatoriai davė „Samanų“ pavadinimą, šiais metais vyks rugpjūčio 19–20 dienomis. Senovės dienos rengiamos svarbią Merkinės miesteliui dieną – per šv. Roko atlaidus.

„Miestelis išsipuošė, pagražėjo: apsitvėrė prie gatvių naujomis tvoromis, jas nusidažė, naujai nusidažė ir namus, išsilygino gatvių grindinį, net greitomis ištisai išsigrindė vėjo pustomame smėlyje skendėjusią Gardino gatvę ir pasistatė betoninį tiltą per Stangės upelio skardį, per kurį iki tol buvo beveik visai neprieinama nei važiuotiems, nei pėstiems.

Vietos dzūkai iš džiaugsmo ir kad į juos atvyks Valstybės prezidentas, anot Merkinės valsčiaus viršaičio Jeskelevičiaus, per 3 savaites padarė tiek, kiek kitųkart per trejus metus tepadarytų, ir net vidurnaktį pažadinti mielai skubėdavo į talką, ir tai, girdi, jei paprašysi atvežti vežimą akmenų, tuoj atveža dešimtį vežimų“, – taip apie Senovės dieną Merkinėje 1935 metais rašė laikraštis „Lietuvos aidas“.

Anuomet į Merkinę atvyko ne tik Lietuvos prezidentas A.Smetona, bet ir daugiau garbingų svečių. Vėliavomis su Vyčiu, prezidento, Vinco Kudirkos, Žemaitės, Daukanto paveikslais, žalumynais išpintomis arkomis, nuo balkonų nuleistais kilimais miestelis pasitiko Čiurlionio galerijos direktorių Paulių Galaunę, etnografijos žinovą prof. Igną Končių, tautodailės žinovą, dailininką Antaną Tamošaitį iš Kauno ir dailininką Česlovą Liutiką iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad jau šventės išvakarėse visas miestelis buvo gatvėse.

„Kaip jau nuo 1934 metų Klaipėdoje rengiama Jūros šventė skatino stiprinti Lietuvos – jūrų valstybės idėją, taip 1935 metais Merkinėje įvykusi pirmoji Senovės dienų šventė, formuodama valstybės paveldo pažinimo kultūrą, skatino stiprinti valstybės ir visuomenės identitetą. Merkinė tuomet pasirinkta neatsitiktinai“, – teigia archeologas, architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas.

Merkinės krašto muziejaus direktoriui ir Merkinės patriotui dr. Ž.Buržinskui atrodo svarbu, kad ir šiandien, vėl būdamas ryškiausiu pietų Lietuvos istorijos centru, miestelis sugrąžina Senovės dienų tradiciją. Šventei jis rengia paskaitą, kurioje plačiau papasakos apie Senovės dienų atsiradimo Merkinėje aplinkybes ir šventės tradicijas.

„Senovės dienos, man regis, yra patrauklus ir įdomus renginys, įtvirtinantis Merkinės paveldą ir svarbą istorijoje. Taip pat tai ir svarbus bendruomenei renginys, nes tradiciškai Merkinėje švenčiami švento Roko atlaidai, o šiemet datos sutampa. Kaip tik dabar dvarvietėje vyksta ir archeologiniai kasinėjimai – šventės lankytojams bus proga pažvelgti į praeitį tiesiogine to žodžio prasme.

Dvarvietės teritorijoje įsikurs amatininkų mugė, vyks edukacijos, – tai irgi galimybė pažinti istoriją iš arčiau ir tęsti tai, ką anuomet pradėjo Senovės dienų sumanytojai. Džiaugiamės, kad tokią galimybę suteikia Norvegijos fondas, finansuojantis mūsų projektą „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“, – sako šventės iniciatorius V. Radzevičius, Senovės dienose pristatysiantis istorinę virtuvę.

Šventės dalyviams pasaulio virtuvės žinovas pristatys senovinius patiekalus – batvinių šaltsriubę su vėžių uodegėlėmis, šiupinį ir troškintą jautieną pagal Radvilų virėjo receptą. „Vadinu tai maisto archeologija, – jis sako. – Atkurti senovės skoniai dažnai nustebina, o iš laiko perspektyvos gali geriau suprasti, kaip pasikeitėme patys ir visa mūsų aplinka.“

Senovės dienos „Samanos“ Merkinės fabriko erdvę pavers žinių, edukacijų ir muzikinių pasirodymų vieta. Merkinės krašto muziejus šventės svečius kvies į interaktyvią patirtį žaidime „Merkinės pilis 1377-ieji“. Buvusioje Merkinės pilies teritorijoje 600 metų senumo pilis atgims virtualioje realybėje.

Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė paskaitoje „Maisto produktai ir patiekalai ant Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos stalo“ atskleis, kokie maisto produktai ir gėrimai buvo tiekiami ir gaminami valdovui ir jo dvarui.

Knygos apie šv. Hildegardą autorės, netoliese esančio etnografinio Musteikos kaimo gyventojos – istorijos ir gastronomijos entuziastė Jolita Bernotienė ir gamtininkė, ekologė dr. Onutė Grigaitė – savo paskaitoje „Džiaugsmas pagal šv. Hildegardą arba kaip atsisveikinti su liūdesiu“ primins viduramžių vienuolę, mistikę ir Bažnyčios mokytoją, gydytoją, žolininkę, filosofę, muzikę ir šviesuolę šv. Hildegardą Bingenietę, supažindins su jos puoselėtais sveikos gyvensenos ir mitybos principais.

Žolinininkė, augalų entuziastė, vienkiemyje šalia Merkinės save atradusi Žadvilė Kalinauskienė apie augalus pasakos savo paskaitoje „Ir grožiui, ir naudai. Apie augalus – kitaip“.

Senovės dienų vakaras atiduotas roko muzikai – „Pasaulio puodų“ vasaros terasos scenoje pasirodys alternatyvaus roko grupė „Sidabro“ ir grupė „Skylė“ su Aiste Smilgevičūte.

Ir šeštadienį, ir sekmadienį šalia Merkinės dvarvietės bursis tautodailininkai ir amatininkai, pristatysiantys festivalio svečiams savo kūrybą, rankų darbo dirbinius, savo ruoštą maistą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais