Jis buvo atliekamas 2020 metų liepos–rugsėjo mėnesiais, apklausti 3163 žmonės nuo 15 metų.
KOG instituto tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė teigė, jog šiuo tyrimu galima palyginti dalyvavimo kultūroje skirtumus tarp 10-ies apskričių bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus miesto savivaldybių.
„Didžioji dalis klausimynų yra praėjusių tyrimų atkartojimas su papildytais aspektas, – sakė ji. – Iš principo tyrimas buvo skirstomas į tris potemes – kiek jie dalyvauja tam tikrose kultūros srityse, klausėme apie socialinį dalyvavimą bei, kaip kultūros produktai yra vartojami. Papildomai įsitraukėme tokius klausimus, kaip UNESCO žinomumas, nemokamas muziejų lankymas, lietuvių kalbos vartojimo patrauklumas. O socialiniai ir emociniai veiksniai įtraukti, jog galėtume pasižiūrėti, kokį ryšį kultūra turi su mūsų pilietiškumu, tapatumu, laimingumu.“ Taip pat įtrauktas ir karantino laikotarpis bei metų laikai.
Kiek žmonių patys įsitraukia į kultūrinę veiklą?
„2020-ųjų tyrime matome, kad 45 proc. respondentų įsitraukė į bent vieną kultūrinę veiklą per metus iki 2020-ųjų pavasario karantino. Ši dalis nuo 2014 metų palaipsniui paaugo. Galima pastebėti, jog kultūrinėje veikloje dažniausiai dalyvauja jauniausieji asmenys nuo 15 iki 21 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, besimokantys ir susiję su kultūros sritimi, t. y. joje dirbo arba šiuo metu dirba. Yra ir dar viena sociodemografinė grupė – gyventojai, gaunantys aukštas pajamas.“
Pristatyme paaiškėjo, jog dažniausiai gyventojai įsitraukia į vizualiųjų metų, amatų ir architektūros sričių bei kultūros paveldo mėgėjiškas veiklas. 2020 metais žmonės labiau įsitraukė į kultūros paveldo, knygų ir spaudos veiklas, pavyzdžiui, kūrė literatūrą, rašė tinklaraštyje, organizavo knygų renginius.
Augimas taip pat matomas filmų bei bibliotekų veiklose.
Pagal ankstesnių metų tyrimus, augo domėjimasis kultūros paveldu. „Juo dažniau domisi didmiesčių gyventojai“, – pastebi R.Matulaitienė.
Kur į kultūrą įsitraukiama mažiausiai?
Daugiausia kultūra domisi ir joje dalyvauja Vilniaus apskrityje gyvenantys žmonės. O mažiausia dalyvaujančiųjų dalis – Tauragės apskrityje.
„Ši apskritis išsiskiria dalyvavimu kultūroje. Daugeliu aspektų matėse, kaip gerai šie žmonės vertina, patys nori ir įsitraukia. Tai išskirtinis šios apskrities rodiklis, – pasakojo. – Mus pačius domino, kodėl šioje apskrityje aktyvumas toks didelis. Galbūt tai galėtų būti susiję su čia gyvenančiomis tautinėmis mažumomis? Analizuojant išryškėjo, kad tiek lietuviai, tiek tautinių mažumų atstovai išreiškė vienodą norą dalyvauti kultūroje.“
Kiek žmonių domisi kultūra?
Pristatymo metu pateikti duomenys apie tai, kaip dažnai žmonės vaikšto į spektaklius, skaito knygas, žiūri kiną ir t. t.?
2014 bei 2017 metais įsitraukimas buvo 100 proc. 2020 m. – 99 proc. R.Matulaitienė išryškino, kad skaičiai gali atrodyti dideli, tačiau pažymi, jog tyrime buvo pateikta plati kultūros sąvoka.
Dėl šios priežasties tyrėjai į klausimyną įtraukė klausimą, kaip dažnai žmonės gyvai užsuka į koncertus ir kitus kultūrinius renginius?
„Kad ir kaip tikėjausi rasti kokių kabliukų, skaičiai vis tiek rodo, jog esame daug kultūros vartojantys žmonės“, – sakė. 2014 metais gyvai į renginius vaikščiojo 86 proc., 2017 m. – 85 proc., 2020 m. – 88 proc. apklaustųjų.
Pagal tyrimo rezultatus, daugiausia žmonės domisi kultūros paveldu, filmais ir videomenu. Antroje vietoje – knygos ir periodiniai leidiniai. Paskutinėje – lankymasis bibliotekose.
Mažiausiai gyventojų, vartojančių kultūrą gyvai – Šiaulių apskrityje, daugiausia – Panevėžio ir Alytaus apskrityje.
„Panevėžys apskritai išsiskiria dideliu noru dalyvauti kultūrinėse veiklose. Žinoma, ne taip gausiai kaip Vilniaus apskrityje, bet jie džiaugiasi bibliotekų paslaugų kokybe. Čia taip pat ryškus lietuvybės aspektas – jie puoselėja tautinį tapatumą, kalbą.“
Kaip žmonės vertina kokybę ir prieinamumą?
2014 metais kultūros prieinamumas buvo vertinamas 70 proc., 2017 – 62 proc., 2020 – 68 proc.
Kultūros kokybės rodiklis krypsta mažėjimo linkme. 2014 metais jis siekė 76 proc., 2017 m. – 72 proc., 2020 m. – 70 proc. „Sakyčiau, kad skirtumai neatrodo drastiški.“
Įsitraukimas į socialinį dalyvavimą
„Socialinis dalyvavimas, savanoriavimas – tai gyventojų savanoriška veikla, prisidėjimas prie kultūros organizacijų veiklos savo laiku ar resursais“, – rašoma apibrėžime.
R.Matulaitienės teigimu, 2020 metais matomas didelis savanorystės augimas, mat 2015 metais įsitraukimas buvo 10 proc., o praėjusiais pakilo iki 21 proc. „Daugiau nei penktadalis apklaustųjų prisidėjo prie kultūros organizacijų.“
Anot jos, aktyvesnis įsitraukimas matomas tarp žmonių iki 29-erių, dirbančių, studijuojančių kultūros sektoriuje, dirbančių nefizinį darbą, gaunančių aukštas pajamas.
„Norėčiau atkreipti dėmėsį. Nors ir atrodo, kad šiais metais spartus augimas, tai susiję ir su tuo, jog 2020 metais papildomai apklausėmę gyventojų dalį internetu“, – pažymėjo R.Matulaitienė ir pridūrė, kad dėl didesnės imties aptariamo tyrimo rezultatas geriau atspindi situaciją.
Labiau socialiai į kultūrą įsitraukę Panevėžio apskrities (neskaitant Panėvėžio miesto) gyventojai. Šios apskrities gyventojai labiausiai įsitraukę į vizualiųjų menų ir amatų, filmų bei videomenų veiklas.
„Galėčiau paminėti, jog alytiškiai taip pat socialiai įsitraukę į vizualiųjų menų bei amatų veiklas, – pridūrė. – Tarkime, Tauragėje į vizualiųjų menų veiklą įsitraukusių – mažiausiai.“
Tauragės gyventojai išsiskiria tuo, jog per įvairius dalyvavimo rodiklius matėme mažesnį įsitraukimą, sakė kalbėtoja.
Norėdami susipažinti su tyrimo rezultatais išsamiau žiūrėkite renginio įrašą.
