„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Išaugusios sąskaitos pasiekė ir kultūros įstaigas: apie iššūkius prabilo vadovai

Išaugusios šildymo bei elektros kainos be žado paliko dalį vartotojų, kurie pastaruoju metu socialiniuose tinkluose kėlė nuotraukas su pirmosiomis šių metų sąskaitomis. Dvigubai, o kai kur ir dar daugiau, padidėjusios sumos ne vieną šeimos ūkį privertė perskaičiuoti savo biudžetą.
Elektros lemputė
Scenos apšvietimas / 123RF.com nuotr.

O kaip gyvena kultūros įstaigos, kurios sąskaitas už pirmąjį šių metų mėnesį gavo pastarosiomis savaitėmis? Apie tai 15min pasiteiravo skirtingose Lietuvos vietovėse veikiančių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionalinio muziejaus, Klaipėdos dramos teatro ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vadovų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūta Kačkutė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūta Kačkutė

Dvigubas kainų šuolis

Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė 15min teigė, kad, palyginus su praėjusių metų sausio mėnesio sąskaita, šiemet bendra suma už visas komunalines išlaidas tiek ekspozinėms, tiek ir administracinėms patalpoms išaugo dvigubai.

Pasak vadovės, iš šiems metams infrastruktūros išlaikymui skirtų lėšų, 60 proc. yra atidėta šildymui, mat jau anksčiau buvo žinoma, kad kainos už šias paslaugas augs. „Tačiau dabar mes jau artėjame prie to, kad pirmam ketvirčiui skirtos lėšos už komunalinius patarnavimus dėl pakilusių kainų, tikėtina, bus išnaudotos per du pirmuosius šių metų mėnesius. Todėl kovo sąskaitas turėsime apmokėti iš numatyto antrojo ketvirčio biudžeto“, – teigė R.Kačkutė.

Muziejaus vadovė pripažįsta, kad yra nerimo, jog paskutinį šių metų ketvirtį pinigų komunalinėms išlaidoms gali ir nebeužtekti. Tačiau ji pabrėžė, kad perskirstant lėšas neplanuojama jas dengti lankytojų sąskaita.

Yra nerimo, jog paskutinį šių metų ketvirtį pinigų komunalinėms išlaidoms gali ir nebeužtekti.

„Nežadame kelti bilietų kainų, nes mūsų tikslas – būti prieinamiems lankytojams. Taip pat, bent artimiausiu metu, nebrangs ir mūsų leidžiamos knygos bei albumai“, – 15min sakė R.Kačkutė.

Paklausta, ar nėra svarstoma galimybė atleisti darbuotojų, Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė tvirtino, kad kaip ir prieš dvejus metus karantino laikotarpiu, taip ir dabar darbuotojų išlaikymas yra vienas svarbiausių uždavinių, nes visi darbuotojai, šiuo metu dirbantys muziejuje, yra reikalingi.

Į klausimą, kaip ateityje planuotų spręsti galimą lėšų trūkumą, R.Kačkutė neatmetė galimybės kreiptis į Kultūros ministeriją.

Dalį lėšų, kurios šiuo metu nukreiptos į pastatų remontą, galima būtų skirti šildymo bei elektros išlaidoms padengti.

„Kol kas tam reikalo nėra. Viliamės, kad vasarą galėsime šį tą sutaupyti ir atsidėti ketvirtam ketvirčiui, o tai padės lengviau pakelti sąskaitas už komunalines išlaidas ateityje“, – teigė muziejaus vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad esant būtinybei, dalį lėšų, kurios šiuo metu nukreiptos į pastatų remontą, galima būtų skirti šildymo bei elektros išlaidoms padengti.

„Papildomos lėšos, kurias Kultūros ministerija šiemet skyrė Lietuvos Nacionaliniam muziejui, buvo nukreiptos paveldiniams pastatams tvarkyti, mat dauguma jų yra labai prastos būklės. Tai rimta problema, nes jei kiauras stogas arba nesandarios sienos, tuomet ir šildymui reikalingos didesnės išlaidos. Tad rūpestis pastatų būkle taip pat yra nuolatinis klausimas“, – kalbėjo R.Kačkutė.

Kęstučio Meliausko nuotr./Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys
Kęstučio Meliausko nuotr./Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys

Brangsta viskas aplinkui

Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys 15min teigė, kad pasiekusios šių metų sausio sąskaitos už šildymą bei elektrą yra maždaug 30 proc. didesnės nei prieš metus. Tiesa, vadovas pabrėžė, jog svarbus faktorius yra ir tai, jog šiemet dėl teatro tvarkymo bei įrangos priežiūros darbų, buvo parodyta mažiau spektaklių nei 2021 metais. Tačiau net ir tai neišgelbėjo nuo gerokai išaugusių sąskaitų.

„Nors šildymas Klaipėdoje brango mažiau nei kituose miestuose, tačiau teatras sunaudoja nemažai elektros, ypač scenos apšvietimui pasirodymų metu, ir tai smarkiai išaugina bendrą išlaidų sąskaitą. Todėl bent jau elektros kainas ateityje planuojama amortizuoti ant teatro stogo sumontavę saulės elektrinę, kuri padėtų sutaupyti apie 30 proc. elektros išlaidų“, – kalbėjo T.Juočys.

Pasiekusios šių metų sausio sąskaitos už šildymą bei elektrą yra maždaug 30 proc. didesnės nei prieš metus.

Tačiau, pasak teatro vadovo, svarbu pabrėžti, kad kainos auga ne tik už šildymą ir elektrą, tačiau ir visur kitur ir tai ypač juntama teatre.

„Teatras turi būti valomas, prižiūrimi liftai ir teikiamos kitos paslaugos, kurias mes užsakome. Visose sutartyse su šiuos darbus vykdančiomis įmonėmis kainų kilimas yra akivaizdus. O kur dar dekoracijų gamyba arba honorarai kūrėjams – žmonės mato, kad viskas aplinkui brangsta ir visiškai pamatuotai nori didesnio atlygio, jis dabar yra maždaug 15–20 proc. didesnis nei anksčiau“, – teigė Klaipėdos dramos teatro vadovas.

Į klausimą, kokias mato teatro finansavimo perspektyvas, T.Juočys teigė, kad būtina ieškoti būdų, kaip didinti teatro pajamas arba gauti didesnį finansavimą iš Kultūros ministerijos.

Žmonės mato, kad viskas aplinkui brangsta ir visiškai pamatuotai nori didesnio atlygio, jis dabar yra maždaug 15–20 proc. didesnis nei anksčiau

„Vasarą planuojame atsisakyti bilietų tarpininko paslaugų ir patys savo platformoje pardavinėti bilietus į spektaklius. Tokiu būdu skirtumas, kurį žiūrovai sumokėdavo tarpininkui, turėtų atitekti pačiam teatrui. Tai mums leis bent jau artimiausiu metu nebranginti bilietų. Taip pat turime įkūrę internetinę bei stacionarią parduotuvę teatre, kur bandome prekiauti mūsų atributika. Kuo daugiau turėsime nepriklausomų pajamų šaltinių, tuo lengviau bus pakelti ir augančių kainų šuolį“, – 15min kalbėjo teatro vadovas.

Jo teigimu, pozityvus dalykas yra tai, kad, tikėtina, dėl pandemijos teatras jau nebus uždarytas ir todėl galima bus reguliariai rodyti spektaklius, tad būtinas pragyvenimui lėšas teatras galės užsidirbti pats iš tiesioginės savo veiklos – kūrybos.

Asmeninio archyvo nuotr./Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė
Asmeninio archyvo nuotr./Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė

Planuose – saulės elektrinės įrengimas

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė teigė, kad gauta sąskaita už šildymą šių metų sausio mėnesį nėra tokia baisi, kaip buvo baiminamasi, o palyginus su 2021 metų pirmuoju mėnesiu, išaugo maždaug 18 proc.

Pasak vadovės, tikėtina, kad kainos šuolis nebuvo toks didelis ir dėl to, kad sausio mėnuo nebuvo itin šaltas.

Paklausta, kokia situacija su elektros kaina, J.Bugailiškienė teigė, jog čia situacija yra gerokai liūdnesnė.

Sąskaita už šildymą šių metų sausio mėnesį nėra tokia baisi, kaip buvo baiminamasi.

„Praėjusių metų pabaigoje atlikome viešąjį elektros paslaugų tiekimo pirkimą ir dabar pagal sutartį turime net 56 proc. didesnį vienos kilovatvalandės įkainį, nei turėjome iki šiol. Tad ir bendra suma už elektros sunaudojimą yra gerokai išaugusi“, – pasakojo bibliotekos vadovė.

Nors kylančios kainos ir kelia nerimą, tačiau bibliotekos vadovybė nesėdi rankų sudėjusi. Ji parašė projektą ir jau gavo finansavimą saulės elektrinės ant bibliotekos stogo įrengimui, kuri turėtų būti įrengta per 18 mėnesių.

„Šios programos finansavimas eina per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Praėjusią savaitę jau pasirašėme sutartį ir nors laukia dar daug parengiamųjų darbų, viliamės, kad perspektyvoje elektros kaina mūsų jau taip nebegąsdins“, –15min pasakojo J.Bugailiškienė.

Paklausta, ar dabartinėje situacijoje kainų šuolis kaip nors atsilieps įstaigos biudžetui, bibliotekos vadovė teigė, kad nors steigėjas – Kultūros ministerija – ir numatė kainų augimą, todėl skyrė šiek tiek didesnį finansavimą, tačiau tikrovėje išlaidos už šildymą bei elektrą yra gerokai didesnės nei įstaigai skirtos lėšos.

Taupymas niekaip nepaveiks naujų knygų įsigijimo, mat tam yra gaunamos tikslinės lėšos.

„Tad dabar bandome patys šiek tiek suvaldyti situaciją – šiek tiek pareguliuojame šildymą, kur galime taupome elektrą, nors skaitytojai tikrai nesėdi prie žvakių šviesos ar su paltais skaitykloje“, – juokavo Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vadovė.

Pasak J.Buigiliškienės, taupymas niekaip nepaveiks naujų knygų įsigijimo, mat tam yra gaunamos tikslinės lėšos. Paklausta, ar neplanuojama atleisti darbuotojų, bibliotekos vadovė teigė, kad tokių svarstymų nėra.

Ji tai pat teigė besivilianti, kad likusi žiema nebebus šalta ir dėl to sąskaitos už šildymą bei elektrą artimiausius mėnesius labai negąsdins.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau