15min išskyrė įsimintiniausius 2020 įvykius. Tarp jų atsidūrė ir nemalonūs skandalai, ir džiaugsmą keliantys menininkų pasiekimai.
Įvykiai sudėlioti tiesiog chronologiškai. Jie veikiau primena, bet ne siekia vertinti.
Į Nacionalinės kultūros ir meno premijos ceremoniją neįleista laureatė Viktorija Kuodytė
Vasario 13 dieną tai buvo viena skaitomiausių naujienų – aktorė Viktorija Kuodytė, apdovanota nacionaline premija, per klaidą nebuvo įleista į renginį, kuriame aukščiausia valstybės valdžia asmeniškai sveikino nugalėtojus.
Šis įvykis atkreipė dėmesį į gilesnes požiūrio į kultūrą problemas. „Tai galėtų būti premija pjesei, kalbančiai apie tai, koks iškreiptas yra valdžios ir žmogaus santykis. Apie tai, kiek daug dėmesio yra skiriama bandymui pasišildyti menininko talento bei šlovės spinduliuose, ir kiek mažai jis pats, žmogus iš kūno ir kraujo, kartais terūpi. Apie tai, kiek daug galime postringauti apie pagarbą žmogui, bet tuo pat metu galime būti įsitikinę, kad nieko nėra svarbiau už tai, ar „esi sąraše“,– komentavo kultūros žurnalistė Monika Gimbutaitė.
Dar tą patį vakarą laureatės į jos spektaklio premjerą atvyko asmeniškai atsiprašyti tuometinis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Laureatės taip pat asmeniškai atsiprašė prezidentas Gitanas Nausėda.
Mirė poetas Kęstutis Navakas
Vasario 16 dieną mirė vienas garsiausių lietuvių poetų Kęstutis Navakas.
Prieš mirtį jis spėjo sudaryti rinkinį „Lyrika plius“, kurioje sudėti, jo nuomone, svarbiausi šiuolaikinės poezijos autoriai. Literatūros įvykiu tapo ir paskutinioji jo rinktinė „šeši šeši“, kurios pabaigoje – juodas kvadratas.
Kilo ginčas dėl valstybės paramos kovai su pandemijos padariniais
Gegužės 6 dieną Vyriausybė, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos siūlymus, Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatė papildomus 16,7 mln. eurų, mažinant neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms.
Naujiena suskaldė kultūros bendruomenę į dvi dalis – vieni teigė, jog šie pinigai atiduodami statyboms, kiti palaikė.
Dėl šio sprendimo prie Vyriausybės kilo protestas, į kurį M.Kvietkauskas reagavo taip: „Galbūt kai kurie kūrėjai nėra iki galo įsigilinę ar reaguoja pernelyg greitai. Jei šis protestas nukreiptas prieš ilgalaikes investicijas į kultūros infrastruktūras, tai kartu protestas prieš naudą sau patiems, prieš naudą ilgalaikei savo kultūrinės veiklos perspektyvai, prieš geresnes sąlygas. Man atrodo, kad meno kūrėjams reikėtų dar kartą įsigilinti ir nereaguoti emocingai.“
Mirė pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė
Antradienio vakarą, Kovo 11-osios trisdešimtmečio išvakarėse, mirė Vytauto Landsbergio žmona, pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Sausio pabaigoje G.Ručytė-Landsbergienė atšventė 90-ąjį gimtadienį.
„Žmona prieš mirtį sakė padariusi viską, ką norėjo, o aš – dar ne viską, ji taip pasakė: Tu – dar ne viską, saugok save“, – trumpai apie netektį portalui lrt.lt kalbėjo Vytautas Landsbergis.
Didelė parama kultūrai, susijusi su COVID-19 padariniais
Nuo koronaviruso pandemijos nuostolius patiriančiam kultūros sektoriui skirta per 75 mln. eurų. Daugiausia pinigų skirta parama kultūros ir meno organizacijoms (16,35 mln.), Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti (18,986 mln.), savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo projektams (26,3 mln. eurų), parama kino industrijai skatinti (6,2 mln.).
„Nova Lituania“ sėkmė
Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ – viena pozityviausių kultūros naujienų 2020 metais.
Įvertinimai, kuriuos pelnė Karolio Kaupinio debiutinis filmas „Nova Lituania“, sunkiai suskaičiuojami. Pradedant triumfu šešiose „Sidabrinių gervių“ kategorijose, JAV akademijos patvirtinimu, kad šis filmas gali pretenduoti gauti „Oskarą“, Atėnų ir Rygos kino festivalių pripažinimu, baigiant dideliu kultūros lauko susidomėjimu.
-
K.Kaupinio debiutinio filmo „Nova Lituania“ pasaulinė premjera – Karlovi Varų kino festivalyje
-
Filmo „Nova Lituania“ režisierius K.Kaupinis: apie tragišką herojų K.Pakštą ir istorijos pamokas šiandienai
-
„Nova Lituania“ atvėrė kino teatrus – sostinėje įvyko išankstinė filmo premjera
-
Kaip kalbėti apie istoriją? K.Kaupinio filmo „Nova Lituania“ recenzija
-
Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“ – Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“
-
„Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose triumfavo K.Kaupinio „Nova Lituania“
Į Lietuvą atvežta išskirtinė paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“
Nuo liepos 25 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje buvo rodoma paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“, atverianti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Baltijos šalių dailės „aukso fondą“.
Pirmąjį kartą prestižinė paroda buvo surengta garsiajame Orsė muziejuje, Paryžiuje, 2018 metais, trims Baltijos valstybėms minint savo valstybingumo šimtmetį. Anuomet ji sulaukė daugiau nei 230 tūkstančių žiūrovų, o šiais, 2020 metais, ji pagaliau pasiekė Lietuvą. Jos kuratorius – žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailę pamatęs kitu kampu.
Savo veiklą pradėjo kultūros kompleksas „Sodas 2123“
Rugsėjo 9 d. duris atvėrė didžiausias Lietuvos kultūros kompleksas „Sodas 2123“.
Kultūros kompleksas „Sodas 2123“ – tai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) inicijuojama bei kuruojama bendruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti visuomenei atvira erdvė.
Mirė operos solistas Vaclovas Daunoras
Spalio 19-ąją, eidamas 84-uosius gyvenimo metus, Vilniuje mirė legendinis operos bosas Vaclovas Daunoras.
„Sakau ir sakysiu, kad V.Daunoro balsas – šimtmečio balsas. Tokie dažnai ir dideliais kiekiais iš dangaus nenukrinta“, – interviu 15min pasakojo muzikologė Jūratė Katinaitė.
Pagaliau prisikėlė „Sidabrinės gervės“
Lapkričio 22 dieną Lietuvos kino bendruomenė buvo apdovanota nacionaliniu kino apdovanojimu – „Sidabrinėmis gervėmis“.
Tiesa, 2019 metais dėl susidariusių skolų Lietuvių kino akademija paskelbė bankrotą, tačiau šįmet organizavimą perėmė audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.
Po renginio kino bendruomenė kritikavo tai, kaip buvo suorganizuotas renginys. „Labai sveikintinas noras organizuoti ir atgaivinti apdovanojimus, bet apmaudu, kad už viso to matome visišką nekompetenciją. Mano kalba nebuvo labai ypatinga, bet nenoriu, kad tai taptų tradicija, visgi čia jautri akimirka. Galima pastebėti, kad tai tampa tam tikra tendencija, prisiminkime Viktorijos Kuodytės atvejį, kai vyko Nacionalinės premijos teikimo ceremonija“, – 15min teigė „Animus animalis“ montažo režisierius Mikas Žukauskas.
Kauno modernizmo architektūra – pakeliui į UNESCO
Lapkričio 17 dieną buvo skelbiama, kad Kultūros ministerija gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka reikalavimus. Tai yra ypatingas pasaulio kultūros bendruomenės pripažinimas.
Formavosi nauja Kultūros ministerija, Seimo Kultūros komitetas
Po naujosios valdžios rinkimų lapkričio 18 dieną kandidatu į kultūros ministrus paskelbtas Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys. O gruodžio 11 dieną oficialiai paskelbta, jog politikas tapo naujuoju kultūros ministru.
Paskelbus S.Kairio kandidatūrą, apie jį pasisakė ir kai kurie kultūros lauko žmonės. Nors vieni teigė, kad tai geriausias pasirinkimas, kiti pabrėžė, jog avantiūristiškas sprendimas į tokią jautrią poziciją pasiūlyti politiką, turintį „labai mažai sąlyčio su kultūra ir dar mažiau pažįstamų kultūros bendruomenėje“.
Kalbant apie naująjį kultūros komitetą seime, jo pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Vytautas Juozapaitis. Ginčų sukėlė kontroversijomis garsėjančio Petro Gražulio narystė šiame komitete. Pažymėtina, jog praėjusių metų pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradžioje atsisakė dirbti kultūros srityje, o galiausiai apskritai pasitraukė iš Seimo.
Mirė Irena Veisaitė
Gruodžio 11 d. pranešta, jog eidama 93-iuosius mirė teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė Irena Veisaitė.
„Esu įsitikinęs, kad tokių žmonių kaip I.Veisaitė patirtis bei išsiugdytas gebėjimas suprasti, atleisti ir gyventi toliau dirbant bendros Vidurio Europos ateities labui yra ir dar ilgai bus itin reikalingas XXI amžiaus Lietuvos visuomenei“, – interviu 15min teigė kultūros istorikas Aurimas Švedas.
