Išlikimo scenarijus: kam COVID-19 akivaizdoje turėtų ruoštis konferencijų ir renginių organizatoriai?

Europos konferencijų ir renginių industrija bene pirmoji patyrė, ką reiškia šaltas COVID-19 viruso dušas. Jau vasario pabaigoje Europos šalys viena po kitos pradėjo drausti žmonių susibūrimus. Per Europą nusirito atšauktų kultūros, korporatyvinių renginių bei tarptautinių konferencijų banga. Lietuvoje suplanuoti renginiai jos taip pat neišvengė.
Konferencija
Konferencija / Gedimino Gražio nuotr.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad renginiai, turėję pritraukti tūkstančius užsienio dalyvių, įdarbinti šalies paslaugų tiekėjus ir pagyvinti vidaus rinką, atšaukti, infrastruktūra negauna suplanuotų pajamų, o paslaugų tiekėjai, ypač specializuotos renginių organizavimo bei turizmo agentūros atsidūrę ant išlikimo ribos.

Tarptautinių konferencijų, verslo renginių organizavimo paslaugų tiekėjus vienijanti Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija (LKRA) jungiasi prie Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Lietuvos Turizmo Asociacijos, Nacionalines Turizmo Verslo Asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų iniciatyvų, kurios teigia, kad situacija, kurioje atsidūrė renginių bei konferencijų organizatoriai yra kritinė. Būtent tarptautiniai renginiai ir konferencijos į Lietuvą pritraukia daugybę užsienio svečių, o jų organizatoriai naudoja vietos tiekėjų paslaugas.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija atliko momentinę apklausą. Ji aiškiai parodo, kad daugybė renginių yra atšaukta ne tik kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, konferencijos ir renginiai atšaukiami iki pat rugsėjo pradžios. Apklausoje paaiškėjo, kad Lietuva neteks daugiau nei 500 renginių, beveik 100 000 dalyvių ir patirs milijoninius nuostolius. Organizatoriai teigia, kad per artimiausius du mėnesius jie bus priversti atleisti vidutiniškai po 2 darbuotojus.

Agentūros „Baltic Travel Group“ vykdančioji direktorė Renata Juškaitienė neabejoja iki rugsėjo 1 dienos patirsianti daugiau nei 500 000 eurų nuostolį: „Mūsų kompanija organizuoja tarptautinius renginius ir konferencijas, dirbame įvažiuojamojo ir išvažiuojamojo turizmo srityse. Galiu teigti, kad nuo kovo 1 dienos renginių ir konferencijų industrija visiškai sustojo. Atšaukti didžiuliai tarptautiniai renginiai, prie kurių dirbome metus ir daugiau“.

Renata Juškaitienė įsitikinusi, kad karantino ir pandemijos laikotarpiu žadama valstybės parama yra neadekvačiai per maža, o numatytas laikotarpis – per trumpas. „Viena efektyviausių priemonių, kuri galėtų išsaugoti verslą bei įmonės darbuotojus yra valstybės numatytas darbo vietų išsaugojimo paramos mechanizmas. Esame realistai, tarptautiniai ir vietos renginiai, geriausiu atveju, sugrįš tik vėlų rudenį. Tuo tarpu įvažiuojamojo turizmo sektorius pradės judėti tik kitais metais. Šiuo metu didžiausias iššūkis mums – išlaikyti darbo vietas bent jau iki spalio“ – teigia renginių ir konferencijų organizatorė.

Renginių planavimas yra ilgalaikis procesas. Didžiulių konferencijų ir tarptautinių renginių organizavimas kartais užtrunka ir keturis ar penkis metus. Ši verslo sritis ženkliai prisideda prie šalies paslaugų eksporto skatinimo, suskaičiuota, kad vienas tarptautinio renginio ar konferencijos dalyvis Lietuvoje išleidžia 3-4 kartus daugiau pinigų, nei laisvalaikio turistas.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė Jolanta Beniulienė teigia, kad renginių bei konferencijų organizavimo sektorius, lygiai kaip ir turistų srautai, neatsigaus greitai: „Oro bendrovės geba nutraukti skrydžius per vieną dieną, tačiau skrydžius reanimuoti užtruks pusmetį, o gal ir metus. Neabejoju, kad kai kurios buvusios kryptys niekada ir nebus sugrąžintos.“

LKRA nuotr./Jolanta Beniulienė
LKRA nuotr./Jolanta Beniulienė

Estijos smulkaus ir vidutinio verslo asociacija pateikė Estijos vyriausybei savo pasiūlymų paketą, kaip užtikrinti verslo išsaugojimą. Viename iš numatytų punktų yra siūloma užtikrinti, kad valstybės institucijos, sudariusios sutartis su tiekėjais dėl renginių organizavimo, ekstremalios situacijos akivaizdoje tų sutarčių nenutrauktų, o atidėtų jų vykdymą vėlesniam laikotarpiui. „Tokios ar panašios pagalbos labai lauktų ir Lietuvos renginių bei konferencijų organizatoriai. Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija ragina Lietuvos respublikos vyriausybę užtikrinti, kad visos įmonės, organizuojančios konferencijas ir renginius, ekstremalioje situacijoje susidūrusios su Vyriausybės apribojimais, sulauktų būtinosios pagalbos paketo, iš kurio būtų galima finansuoti 90 procentų darbo užmokesčio darbuotojams. Asociacija mano, kad parama turi būti skiriama mažiausiai 6 mėnesiams, nes pirmieji šio sektoriaus atsigavimo ženklai, tikėtina, pasirodys tik rudenį“, – sako Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos vadovė Jolanta Beniulienė.

LKRA apklausos rezultatai

Suplanuotos būsimos, bet negautos pajamos iki rugsėjo 1 dienos dėl COVID-19 viruso sukeltos ekstremalios situacijos. Suma eurais.

LKRA nuotr./Infografikas
LKRA nuotr./Infografikas

Suplanuoti ir dėl COVID-19 susidariusios situacijos neįvykę ar neįvyksiantys renginiai iki rugsėjo 1 dienos.

LKRA nuotr./Infografikas
LKRA nuotr./Infografikas

Planuojamų atleisti (arba jau atleistų) darbuotojų, dirbančių su konferencijomis ir verslo renginiais, dėl COVID-19 viruso susidariusio veiklos paralyžius per 3 mėnesius nuo karantino Lietuvoje paskelbimo.

LKRA nuotr./Infografikas
LKRA nuotr./Infografikas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis