Įstaigos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS antradienį sakė, jog siūloma kalva, primenanti mišką ir partizanų bunkerį, pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-aisiais paskelbtą sprendimą, kad Lukiškių aikštė turi būti lygi.
„Mes tik iš žiniasklaidos sužinojome, ką atrinko. Kiek aš prisimenu, aikštėje turi būti lygus paviršius, tad tam tikro prieštaravimo yra. Kaip išspręsti? Negalėjo gimti projektas toks, kuris prieštarauja vertingosioms savybėms. Vertingoji savybė yra lygi aikštė. Vadinasi, negali (memorialas atsirasti), jeigu pažeidžia vertingąsias savybes“, – BNS sakė A.Degutis.
Jis sako, kad klausimą dėl Lukiškių aikštės greičiausiai ekspertams bus siūloma persvarstyti.
„Tikriausiai trauksime į darbotvarkę, kol kas sunku atsakyti. Vienokiu ar kitokiu atveju bus duodama svarstyti vertinimo tarybai. Bet jei jie pasiliks prie savo sprendimo, tai pasiliks“, – teigė jis.
E.Ivaškevičius: vertingąsias savybes galima tikslinti, eliminuoti
2010-aisiais KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai pirmininkavo šiuo metu Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Eugenijus Ivaškevičius. Anot jo, kultūros vertybės, šiuo atveju Lukiškių aikštės, vertingosios savybės gali būti koreguojamos, jos gali keistis pagal laikmetį.
„Visada galima patikslinti vertingąsias savybes ir kai ką galbūt eliminuoti, nes vienaip ar kitaip aikštė yra viešos paskirties teritorija ir dar tokia prasminga, istoriškai svarbi Vilniui“, – 15min sakė E.Ivaškevičius.
„Reikia žiūrėti su perspektyva. Tai ką, mes čia saugosime reljefą, kaip sakoma, ir viskas. Lenino laikais – taip, buvo lygus reljefas. Iš tikrųjų buvo paruošta aplinka tai skulptūrai. Iš kitos pusės visada buvo lygus reljefas Lukiškėse“, – teigė jis ir pridūrė, kad net ir pastačius konkursą laimėjusį memorialą „lygaus reljefo dominuojantis kiekis“ išliks.
Paskutinį kartą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba aktą dėl Lukiškių aikštės tikslino 2016-ųjų liepos 19-ąją. Lygus reljefas ir kultūrinis sluoksnis šiame akte išskiriami kaip vertingosios aikštės savybės. Prie tokių savybių priskiriami ir 6 mediniai suolai, šviestuvai, aikštės apželdinimas liepomis, granito lenta su iškalta data „1863“ ir kita.
Skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas, pagal kurį aikštėje bus įrengta į Gedimino prospektą orientuota kalva, laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą – ekspertų bei visuomenės balsais jis šį pirmadienį pripažintas geriausiu iš penkių galutiniame etape vertintų darbų. Idėjos autoriaus teigimu, Lukiškių aikštė pagal jo sumanymą būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją.
Viceministrė: galbūt bunkeris yra pastatas, o ne kalva?
KPD teigimu, minėtas A.Labašausko projektas neatitinka su departamentu suderintos memorialo vietos.
„Projekto autoriai bei organizatoriai atskirų dokumentų, susijusių su šiuo memorialo kūrimo konkursu, nederino bei konsultacijų neprašė“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot KPD, pagal galiojančią tvarką, projekto organizatoriai turėtų arba derinti laimėjusio autoriaus projekto ypatumus su įgyvendinamu Lukiškių aikštės tvarkymo projektu, arba kreiptis į Pirmąją Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą dėl Lukiškių aikštės vertingųjų savybių persvarstymo.
Kultūros viceministrė G.Žemaitytė pripažįsta klaidą, jog laiku nebuvo kreiptasi į KPD. Anot jos, premjero sudaryta darbo grupė dėl Lukiškių aikštės šią savaitę kvies paveldosaugininkus, savivaldybės atstovus, projekto autorių A.Labašauską ir visas suinteresuotas puses bei ieškos galimybių „koreguoti projektą minimaliomis priemonėmis“.
Apmaudu, kad ir mes anksčiau nesužiūrėjome, ir KPD anksčiau nepasisakė.
„Žiūrėsime, kokia yra situacija, nes ir ekspertų komisija dar turėjo pastabų laimėtojui. Reikėtų įvertinti, jei jau matoma, kokių reikalavimų neatitinka, ar galima koreguoti patį projektą. Bet pačios idėjos, kad tai yra bunkeris, mes negalime keisti. Bet galbūt bunkeris yra pastatas, o ne kalva? Yra niuansų, kuriuos reikia aptarti su konkrečiais specialistais. Apmaudu, kad ir mes anksčiau nesužiūrėjome, ir KPD anksčiau nepasisakė“, – kalbėjo viceministrė.
Iš visų projektų paveldosauginių reikalavimų neatitiko tik „kalvelė“
Savo ruožtu A.Degutis paaiškino, kad Vyčio paminklo postamentas bei kituose projektuose, išskyrus A.Labašausko, pateikti sprendimai nebūtų prieštaravę paveldosauginiams reikalavimams, kadangi jais nebūtų keičiamas aikštės reljefas, o statiniai aikštėje nėra draudžiami. Pasak jo, ar partizanų bunkerį primenantis darbas yra aikštės reljefo dalis, ar statinys, dar turėtų atsakyti kitų institucijų teisininkai.
Jis užsiminė, kad savivaldybė dar turės iš naujo derinti dokumentus su departamentu, kadangi pasirinktas memorialas yra ne toje vietoje, kuri buvo suderinta aikštės tvarkymo projekte. Visais atvejais, anot jo, prireiks papildomų išlaidų.
„Ji yra visiškai šone. Kiek suprantame iš vizualizacijos, memorialas yra centre. Tad vieta, kuri buvo suderinta, kiek matėmė iš žiniasklaidos, nebe ta. Tad aikštės tvarkymo projekto koregavimui yra lėšos, sustabomas vykdomas projektas, gali būti, kad ir natūroje aikštės darbus teks perdaryti. Savivaldybė turės finansuoti, ne Kultūros ministerija“, – teigė A.Degutis.
Vytis vietoje Seimo fontano?
Lukiškių aikštės klausimą antradienį svarstė ir Seimo Kultūros komitetas. Jo pirmininkas „valstietis“ R.Karbauskis teigia per savaitę lauksiąs Vyriausybės sudarytos komisijos sprendimo dėl memorialo – kompromiso, kuris nepažeistų šiuo metu galiojančių teisės aktų.
„Mes tiesiog konstatavome – būtina kuo skubiau atsakyti į klausimus, nes joks projektas, prieštaraujantis įstatymams, negali būti įgyvendintas, – 15min tvirtina jis. – Kultūros paveldo departamentas turėjo labai aiškiai išsakyti visus apribojimus, kurie susiję su paveldo apsauga šitam objektui, kas aiškiai nebuvo padaryta. Galima kelti klausimą, kad departamentas pavaldus ministerijai ir tokiu atveju, tai vis tiek ministerijos problema. Bet, kaip suprantu, politikai, viceministrai, ministrė tikrai apie tai nieko nežinojo. Iš kur jie gali žinoti. Tie žmonės, kurie stebėjo procesą, savo laiku nepateikė informacijos.“
Netgi tokios minties nebuvo išsakyta, kad [lygus reljefas] galėtų būti taip panaikinta kaip vertingoji savybė.
Paklaustas, kaip vertintų situaciją, jeigu konkursą laimėjęs projektas būtų įvertintas kaip precedentas ir dėl jo būtų keičiamas vertingųjų Lukiškių aikštės savybių sąrašas, R.Karbauskis tikino, kad bent jau Vyriausybės sudaryta komisija tam neturi įgaliojimų.
„Netgi tokios minties nebuvo išsakyta, kad [lygus reljefas] galėtų būti taip panaikinta kaip vertingoji savybė“, – užsiminė komiteto pirmininkas.
Jo nuomone, Vilniuje galima būtų atrasti vietą ir Vyčiui – projektui, kuris Lukiškių aikštės memorialų konkurse užėmė antrąją vietą, dėl kurio protestavo visuomenininkai ir už kurį pasisakė kai kurie Seimo nariai.
„Galbūt tai būtų pats protingiausias sprendimas, kad mes nenurašytume to antrojo projekto, tiesiog ieškotumėm kitos vietos, kur visuomenės iniciatyva galėtų būti įgyvendinta ir mes galėtumėm džiaugtis“, – sako jis.
Dėl vietos „Vyčiui“, anot R.Karbauskio, reikėtų tartis su Vilniaus miesto savivaldybe, su visuomene. Parlamentaro idėja vietai – Seimo fontanas greta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Aplink Seimą, kai pasižiūri vizualiai, pasivaikštai, ši vieta dar galėtų būti kažkam tokiam pritaikoma.
„Bet aš neturiu nei kompetencijos, nei vizijos. Nesu tos srities žmogus, bet paprasčiausiai suprantu, kad Vilniuje tikrai yra vietų, kur galėtų atsirasti šitas paminklas. Aplink Seimą, kai pasižiūri vizualiai, pasivaikštai, ši vieta dar galėtų būti kažkam tokiam pritaikoma. Jeigu šnekėti ne apie Seimo teritoriją, tai tokių vietų Vilniuje yra daug“, – teigia Seimo narys.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Partizaninis judėjimas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais.
