Atkūrus Lietuvos valstybę, viena svarbiausių užduočių nepriklausomybei apginti ir išsaugoti buvo ginkluotųjų pajėgų kūrimas. Joms buvo reikalinga ginkluotė, o sudėtingomis sąlygomis apsirūpinti ginklais buvo mėginama visais įmanomais būdais, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Pirmieji ginklai Lietuvoje paskutiniais sovietinės okupacijos metais buvo kuriami pogrindžio sąlygomis. Vienas iš pagrindinių tų laikų ginklakalių Seimo gynybai paruošė apie 600 savadarbių svaidomųjų sprogmenų, įskaitant ir vadinamuosius Molotovo kokteilius.
Paskelbus nepriklausomybę, ginklų kūrimas buvo tęsiamas ir valstybiniu lygmeniu. 1991 m. tuometinio krašto apsaugos ministro A.Butkevičiaus iniciatyva buvo įkurta eksperimentinė bendrovė „Vytis“, kurios pagrindiniai produktai buvo rankiniai svaidomieji sprogmenys ir lengvieji šaunamieji ginklai, ypač – pistoletai kulkosvaidžiai.
Iki Giraitės ginkluotės gamyklos projekto, pradėto 2000 m., eksperimentinė bendrovė „Vytis“ buvo vienintelis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos karinės pramonės objektas, užsiimantis ginkluotės gamyba.
Lietuvoje kurti skirtingų modifikacijų pistoletai – kulkosvaidžiai „Vytis“, pistoletas – kulkosvaidis „L-1“, pistoletas – kulkosvaidis „Vladas“ ir rankinės granatos „RPG-91“, RPG- 92.
Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje lankytojai galės išvysti unikalius ir retus XX a. pabaigoje Lietuvos konstruktorių sukurtus ginklus ir jų bandomuosius variantus.
Tai ne tik visuomenei jau žinomų pistoletų-kulkosvaidžių „Vytis-2“ pavyzdžiai, bet ir gerokai retesni, iki šiol neeksponuoti arba mažai eksponuoti ginklai. Šalia 1991–1997 m. veikusios eksperimentinės įmonės „Vytis“ pagamintų šaunamųjų ginklų pristatomi ir šioje įmonėje pagamintų granatų pavyzdžiai, o taip pat nuo 2000 m. veikiančios, karinės ir civilinės amunicijos gamintojos AB Giraitės ginkluotės gamyklos produkcija.
Parodoje apsilankyti bus galima visą vasarą Krašto apsaugos ministerijos darbo laiku nuo 8 iki 17 valandos, penktadieniais – iki 15:45.
