XIX amžiuje susisiekimo paspartinimas buvo ir industrializavimo sąlyga, ir padarinys. Visgi, susisiekimo paspartinimas buvo ne tik abstraktus pramoninės ekonomikos dydis, bet ir „didysis žavesys“.
Kuršių marių kontekste, reguliaraus susisiekimo garlaiviais epocha, prasidėjusi 1840 m. ir trukusi beveik šimtmetį turėjo didelės reikšmės Klaipėdos miesto ir regiono kurortų vystymuisi, bet garlaivių epocha turėjo ir savitą žavesį.
Jo aidas mus pasiekia išlikusių foto motyvų su garlaiviais, memuarų apie keliones garlaiviais, reklaminių skelbimų pavidalu, kurie liudija, jog jau XIX a. antroje pusėje klaipėdiečiai itin pamėgo pramogauti garlaiviais. Kas organizavo ir kur dažniausiai klaipėdiečiai plaukė garlaiviais pramogauti sužinosite atvykę į Klaipėdos etnokultūros centrą.
