Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras šiuo metu yra vienintelė organizacija Baltijos šalyse, valdanti daugiau nei 13 istorinių laivų. Devynis laivus, registruotus kultūros paveldo registre, šiam centrui prieš metus perdavė jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“.
Naujiesiems šeimininkams klubas kartu perdavė ir Lietuvos jachtingo muziejaus eksponatus, fondus ir kitas vertybes.
„Daugumos laivų būklė yra kritinė ir, jei nerasime rėmėjų, tas paveldas natūraliai išnyks akyse. Mūsų siekis, kad laivai grįžtų į vandenį ir būtų naudojami. Galbūt po šio straipsnio atsiras mecenatas, su kuriuo galėtumėme aptarti ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvas.
Norime sugrąžinti marinistinę kultūros sampratą į žmonių sąmonę.
Manome, kad gyvo marinistinio muziejaus atsiradimas būtų labai naudingas visai Lietuvai. Turėjome lūkesčių įkurti jį Klaipėdoje, tačiau į prašymus ir raštus atsako nesulaukėme arba atsakoma buvo formaliai.
Dialogas neįvyko. Tad belieka apgailestauti, kad teks tai daryti šiek tiek toliau nuo vandens“, – kalbėjo B.Markevičius.
Nesusikalbėjimo pasekmės
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sakė, kad Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro ketinimai perkelti istorinius laivus iš Klaipėdos į Švėkšną jam buvo žinomi, tačiau, kad jie jau yra Švėkšnoje, jis nežinojo. Sakė, kad vasarą užsitęsusi padalinio vadovų kaita nukreipė dėmesį į kitus dalykus.
„Už kultūros paveldo vertybes atsakingi jų savininkai. Ankstesnis laivų savininkas, klubas „Budys“, turėjo gerų ketinimų, tačiau ne viską sprendė taip, kaip reikėtų spręsti. Dėl to būta daug nesusikalbėjimų tarp klubo ir miesto Savivaldybės, uosto įmonių.
Buvo gražių idėjų įkurdinti istorinius laivus prie Klaipėdos pilies muziejaus esančioje irklavimo bazėje, tačiau ir ten nepavyko susitarti ir įgyvendinti reikalavimų.
Galiausiai laivams neliko vietos ir Klaipėdos uosto teritorijoje, jie buvo tiesiog išmesti iš jos“, – konstatavo L.Kavaliauskas.
Istorinių laivų dirbtuvės – Švėkšnoje
Švėkšnoje nėra nei jūros, nei Kuršių marių, bet čia gyvena nagingas ir sąžiningas laivadirbys, istorinių laivų meistras Vaidotas Bliūdžius. Jis pasiryžęs padėti prikelti naujam gyvenimui istorinius laivus. Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras šiuo metu į Švėkšną yra perkėlęs septynis istorinius burinius laivus.
„Visi šie laivai yra vertingi, deja, ne visi jie galės plaukti. Du laivai yra tokios prastos būklės, kad juos galima suremontuoti tik tiek, kad būtų galima eksponuoti kaip muziejinę vertybę prie vandens. Kiti penki laivai gali būti suremontuoti ir plaukti. Porai iš jų reikia visai nedaug“, – įvertino laivų būklę žinovas.
V.Bliūdžius akcentavo, kad kiekvienas laivas reikalauja nuolatinės priežiūros, dėmesio ir, žinoma, investicijų.
„Maža to, laivai užima vietą, tam tikrą teritoriją. Uosto žemė brangi. Suprantama ir, kita vertus, liūdna, kad uosto verslininkai jų kratosi, kad miestas investuoja į naujus skverus, stato naujus paminklus, tačiau neskiria lėšų istorinėms vertybėms. Rekonstruotas istorinis laivas uostamiesčio vandenyse, man regis, didžiausia puošmena ir traukos centras. Gaila, kad jų niekam nereikia“, – apgailestavo V.Bliūdžius.
Pašnekovas tikisi, kad su Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centru pavyks suburti bendraminčių komandą, surasti entuziastų, kurie norėtų prisidėti lėšomis ar darbu atkuriant istorines marinistines vertybes.
„Perspektyvoje matyčiau šiuos laivus vėl plaukiojančius Kuršių mariose, švartuojamus Klaipėdoje ir kituose pamario miestuose, dalyvaujančius jūrinėse šventėse ir ugdančius naujas buriuotojų kartas“, – kalbėjo V.Bliūdžius.
Išskirtinės laivų istorijos
B.Markevičius pridūrė, kad Klaipėdoje šiuo metu dar yra likę trys Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui priklausantys laivai. Vienas iš jų – sukiužęs medinis laivas Klaipėdos piliavietėje. Jis, pasak B.Markevičiaus, puikiai iliustruoja Klaipėdos požiūrį į marinistinį paveldą.
„Galime žiūrėti į šį laivą kaip į supuvusių lentų krūvą, tačiau galime žiūrėti ir į kaip istorinį objektą. Tai paminklinė jachta, kurios paskutinis pavadinimas buvo „Krasnaja Zvezda“. Anksčiau ji buvo vadinama „Turo“, „Grazyna“.
Ši jachta buvo pastatyta Suomijoje 1922 m. Ją nupirkęs Lenkijos prezidento adjutantas generolas Zaruskis 1932 m. padovanojo Vilniaus merginų skaučių klubui. Jastarnėje jachta pakrikštyta lenkišku vardu „Grazyna“.
Reikšmingas istorijos faktas, kad šia jachta plaukiojo pirmoji pasaulyje moteris kapitonė. Skautės šia jachta perplaukė Baltijos jūrą. Taigi Klaipėdoje turime supuvusį didingą laivą, kuris atvėrė moterims kelią į jūrą“, – pasakojo B.Markevičius.
Kitas laivas – jūrinis vilkikas „Harold“. Šis laivas, anot pašnekovo, išskirtinis tuo, kad pastatytas Klaipėdos Pauliaus Lindenau laivų statykloje ir „Haroldu“ pavadintas jo sūnaus garbei.
„Pažymėtina, kad „Harold“ buvo pirmas laivas, kuris buvo pastatytas naudojant suvirinimo aparatą, iki tol laivai buvo tvirtinami kniedėmis. Taip pat žinoma, kad laivui, pradėjus dirbti uoste, jame buvo įrengta garo mašina, o vėliau ir povandeninio laivo variklis.
Laivo tarnystės baigtis – miglota. Kai laivas tapo nereikalingas Vakarų laivų remonto įmonei, jį perėmė kita kompanija. Ji bandė šiuo laivu gabenti kontrabandą į Kaliningrado sritį, tačiau patyrė avariją Kuršių mariose, prie Kiaulės Nugaros. Tos avarijos metu į marias išsiliejo naftos produktai.Avarijos kaltininkai, vengdami atsakomybės, įsiūlė laivą „Budžio“ klubui“, – pasakojo B.Markevičius ir pridūrė, kad tarp Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro eksponatų yra ir kitas Lindenau statytas burlaivis „Per Gynt“.
Trečias Klaipėdoje saugomas laivas yra 1911 m. pastatyta „Lady Sophie“, kuri yra ne tik seniausias burlaivis Lietuvoje, bet ir vienas seniausių Europoje bei pasaulyje. Kiek laiko šie laivai dar bus Klaipėdoje, pašnekovas atsakyti negalėjo.
