Ieva Užkurataitė: Kolekcija „Šiandien lis“
Vilniaus dailės akademija, Vilniaus fakultetas, Kostiumo dizaino katedra. Darbo vadovė: prof. dr. Jolanta Vazalinskienė
Kolekcijoje analizuoju asmenybės identifikavimo problemą remdamasi savo vaikystės piešiniu, asmenine patirtimi bei retrospektyviniu požiūriu į savo kaip kuriančio žmogaus gyvenimą, naudojant motyvą iš savo vaikystės. Mano kolekcija siekia atkreipti dėmesį į žmonių supanašėjimo, mažo kūrybiškumo problemą.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ar vaiko kūrybinių galių išlaisvinimas yra raktas į tikrojo „aš“ paieškas, tolesnį kūrybiškumą.
Kolekcijos pavadinimas – „Šiandien lis“. Lietų pasirinkau neatsitiktinai. Atlikusi vaikų piešinių analizę pastebėjau, kad dažniausiai mažyliai vaizduoja dangų ir lietų. Šie elementai įprasmina laikotarpį, kai visi žmonės yra kūrybingi.
Dažnai kūrybiškumas ankstyvame amžiuje slopinamas aplinkos veiksnių, todėl tai negatyviai atsiliepia ateityje, net lemia pilkos masės susiformavimą, kompleksus.
Tačiau visuomenės raidos istorija liudija, jog tobulėjimą lemia ne tik naujų technologijų kūrimas, bet ir netikėtos idėjos ir hipotezės, kurios neretai pradžioje sutinkamos skeptiškai.
Kolekcija „Šiandien lis“ byloja, kad visi žmonės yra savaip kūrybiški ankstyvame amžiuje ir drąsina to nepamiršti.
Marija Armonaitė: Eksperimentinė drabužių kolekcija „KONFLIKTAS. Konfliktas tarp drabužio ir nuogo kūno“
Vilniaus dailės akademija,Vilniaus fakultetas, Kostiumo dizaino katedra. Darbo vadovė: doc. Renata Maldutienė
Iš prigimties kūnas yra nuogas, todėl bet koks jo dengimas drabužiu iššaukia „konfliktą“ tarp nuogo kūno ir drabužio. Savo kolekcijoje aš stebiu kintantį drabužio ir kūno santykį tiriant skirtingas kartas. Mane domina keturios mano aplinkoje sutinkamos kartos – seneliai (Tylioji karta), tėvai (X karta), mano karta (Y karta) ir predikcija į ateities kartą (PostZ karta). Susisteminti artimųjų pasakojimai konceptualizavosi į keturių krypčių drabužių kolekciją, kurios kiekviena dalis skiriasi savais
bruožais.
Kūrybinis procesas vystėsi labai palaipsniui - pradedant tirti savo „šaknis“, vėliau absorbuojant informaciją ir perleidžiant per savo potyrius, galiausiai sukuriant dizaino produktą. Kolekcija palaipsniui kinta nuo klasikinio iki avangardinio stiliaus.
Mantas Bartkus: Mados viruso vizualizacija masinės gamybos kontekste
Vilniaus dizaino kolegija, Mados dizaino katedra. Darbo vadovė: lekt. Andra Jatautienė
Mada yra nuolat kintantis procesas, kuriam būdingas pastovus atsinaujinimo poreikis. Šioje vietoje taip pat galima įžvelgti panašumų su viruso reiškiniu. Abiem analizuojamiems procesams būdingas nuolatinis naujų formų, proporcijų atsiradimas ir savalaikė mutacija. Tiek virusą, tiek ir madą, galima apibūdinti kaip reiškinį, esantį arčiausiai žmogaus kūno.
Galima įžvelgti daugybę panašumų tarp masinės gamybos ir viruso vystymosi ciklų. Mados virusą galima apibrėžti kaip nuolat kintantį ir periodiškai pasikartojantį būdą, taisyklę, formą, manierą, arba simbolinį produktą, išreiškiantį prestižo funkciją. Kolekcijoje vyraujančios laisvo silueto formos, aiškios linijos, nesudėtingos konstrukcijos, kontrastingos spalvos, panašaus ar net identiško kirpimo lengvai tarpusavyje derinami gaminiai, švelnios ir šiurkščios audinių faktūros, skirtinga medžiagų sudėtis išreiškia kolekcijos įvairiapusiškumą, atskleidžia greitosios mados veikimo principą atspindi dėmesio, pagarbos ir ryšio nuolatines paieškas, vizualizuoja mados viruso ciklų kaitą.
Justina Gvaizdikaitė: Intelektualus drabužis vartotojiškoje XXI a. kultūroje
Vilniaus dizaino kolegija, Mados dizaino katedra. Darbo vadovė: lekt. Andra Jatautienė
XXI amžius, pasižymi žmonių kolektyvinio stereotipinio suvokimo, svetimų nuostatų, šablonų gausa. Visą tai formuoja didėjantis informacijos srautas bei žiniasklaida, kuri tapo galingu diktatoriumi konstruojančiu kolektyvinę sąmonę, tuo pačiu, suteikiančiu galimybę manyti, jog esame vedami savo intelekto. Šiandiena pažymima, kad dauguma pateikiamos informacijos naudojama vartotojiškos visuomenės plėtojimui.
Darbe nagrinėjami intelektualaus drabužio bei intelektualaus žmogaus aspektai vartotojiškoje XXI a. kultūroje. Tam tikslui buvo sukurti 7 modeliai, kurių savybės atsispindi per intelektualų audinį - poliuretaną. Audinys reaguodamas į aplinkos temperatūrą keičia spalvą, iš tamsiai pilkos tampa geltonas arba mėlynas. Drabužis tampa intelektualiu, nes atlieka daug funkcijų: šildymo, apsaugos bei įprasmina daugiau nešiojimo formų.
