Gintarė Ribikauskaitė. Spekuliatyvaus dizaino projektas: Nuodų pakuotės „Because_of“
Spekuliatyvaus dizaino projektas „Because_of“ skatina kuriančius žmones susimąstyti apie darbo etikos ribų egzistavimą. Šioje diskusijoje svarbiausia kiekvienam suvokti, kur yra jo, kaip kūrėjo / dizainerio riba, kurią vis dar gali peržengti. Šiuo metu vieni kuria pakuotes alkoholiui ar cigaretėms, kiti to atsisako. Dėl ko tai įvyksta? Nuodų pakuotės yra provokacija – vizuali diskusijos išraiška. Nuodai ne visuomet buvo blogis, kokaino lašai vaikams XIXa. pabaigoje ir 2015 metais kurtos atlikėjo Snoop Dogg pakuotės marihuanai. Ar tai tik reglamentavimo klausimas ar čia slypi kažkas daugiau?
Kuriant pakuotes remtasi septyniomis mirtinomis nuodėmėmis. Puikybė, kerštas, geismas, apsirijimas, godumas, pavydas ir tuštybė. Kiekviena iš šių nuodėmių turi savo ambasadorių – žinomą istorinę asmenybę, kuri nuodijo arba buvo nunuodyta dėl vienos iš paminėtų priežasčių. Šis projektas yra unikalus išsiskiria iš kitų tuo, jog pasitelktos įvairios technikos atskleisti išskirtines asmenybes, jų gyvenimo laikotarpius bei simboliką pakuotės dizaine.
„Because_of“ yra spekuliatyvus projektas, siekiantis parodyti maksimaliai tikrovišką neegzistuojantį produktą, kuris sukeltų intrigą bei provokuotų kalbėti apie tai, apie ką šiandien vengiama garsiai šnekėti, o tik tyliai šnabždėtis. Nenuodinga ribų paieška jums ir apie jus.
Otilija Morozaitė: „Sampyna“ – interaktyvi priemonė karo pabėgėlių integracijai Lietuvoje gerinti
„Sampyna“ – interaktyvus įrankis, skatinantis supratingumą tarp abiejų bendraujančių pusių. Jo tikslinė auditorija yra atvykėliai iš Artimųjų Rytų ir lietuviai, siekiantys su jais komunikuoti. Ši instaliacija interkatyviai pateikia surinktą taisyklyną – patarimų rinkinį, pasitelkiant animaciją, kuri yra projektuojama ant balto paviršiaus. Tokiu būdu, stebint bei “bendraujant” su interaktyviu paviršiumi, informacija yra lengviau ir greičiau įsisavinama, o vizuali kalba leidžia suprasti pateikiamas taisykles nemokant nei vienos projekte vartojamos kalbos – taip sprendžiama kalbos barjero problema.
Interaktyvią projekciją lydi internertinė svetainė, kurioje yra simuliuojama instaliacijos patirtis, be to, taip projektas tampa plačiau pasiekiamas ir prieinamas negu instaliacija.
Tokios projekcijos paskirtis yra būti edukaciniu įrankiu konferencijose, seminaruose ir kituose organizuojamuose renginiuose apie pabėgėlių integracijos problemą, skirtingų kultūrų sugyvenimą ir multikultūrą. Konferencijų metu projektuojama animacija keltų diskusijas, kurių metu būtų aptarti kultūrinių skirtumų kompromisai, be to, lankytojai sužinotų apie kitos kultūros elgesio įpročius ir švelniau reaguotų į jų kultūroje netikėtą elgesį. Projekto tikslas yra mažinti nepakantumą tarp skirtingų kultūrų, lavinant ir šviečiant žmones apie esminius skirtumus – taip išvengiant nesusipratimų, įsižeidimų ir pykčio kasdieninėje aplinkoje.
Domas Mikšys: Manifesto utopija
„Manifesto utopija” – tai projektas kuris nagrinėja šiandieninį dizainerio kūrybos ir komercijos santykį. Industrija ir komercija visuomet žengė kartu su grafinio dizaino specialybe. Kiekvienas darbo tikslas parduoti paslaugą ar inovaciją, kuria turėtų visi naudotis. Komercija dizainerį įspraudžia į rėmus. Į rėmus ir taisykles, kuriuose kūrybai, atradimams ir orginalumui ne visada yra vietos. Nors grafinis dizaineris atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų reklamos industrijoje, tačiau jo pirminis tikslas nėra kurti tik komerciją. Visų pirma, grafinis dizaineris yra kūrėjas, meninkas, ieškotojas ir atradėjas.
„Manifesto utopija” projeko tikslas nėra išspręsti šiandieninės komercijos ir kūrybos priešpriešos problematiką. Tai projektas, kurio tikslas reflektuoti esamą situaciją, kalbėti apie tai ir diskutuoti. Šiuo manifestu perteikiu savo asmeninį požiūrį ir teiginį. Parašiau manifestą, kurio teiginiai kalba apie originalumo, kūrybiškumo, atradimo džiaugsmo, bei kūrybos taisykles.
Dešimčiai manifesto punktų sukurtos juos iliustruojančios grafinės tūrinės kompozicijos. Skirtingi ženklai, tipografiniai elementai, spalvų dėmės ir simboliai jungiasi į bendras kompozicines ikonas. Šias ikonas žiūrovas gali suvokti kaip pavienius meno kūrinius arba kaip ikonas, padedančius perskaityti manifesto teiginius.
Regina Stonytė: Public Domain City archyvinės platformos kūrybininkams ir dizaineriams vizualinė komunikacija. Re-ekspozicija
Šis projektas yra sukurtas modulis, sistema, vizualiai komunikuojanti Public Domain City archyvinę platformą. Public Domain City yra archyvinė platformą, kurioje galima atsisiųsti ir naudoti meno kūrinius, kurie yra praradę savo autorines teises. Pasirinktos trys šiandien aktualios temos – Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, dažniau vadinama tiesiog vamzdis, Žaliojo tilto skulptūros ir Vilniaus grafiti menas.
Pasirinktas pasakojimo formatas – Public Domain City archyvinės platformos iliustracijos, kurios atsirandančios skirtingose kontekstuose tampa pavaldžios pasakoti istorijas. Meno kūriniai iš praeities eksponuojami leidiniuose prisikelia „naujam kūrybiniam gyvenimui“. Atvirosios kultūros iliustracijų naudojimas pasakojant vizualias istorijas parodo Public Domain City kūrinių daugiafukcionalumą, galimybes. Žaidimo būdu, laisvai eksperimentuojant meno kūriniai yra fragmentuojami, pinami su šiuolaikiniais vaizdais, deformuojami formato, spalvų atžvilgiu. Atsirandančios sąsajos tarp Vilniaus miesto meno reiškinių ir Public Domain City iniciatyvos atskleidžia archyvinių platformų naudojimosi taisykles, principus. Leidinių numeracija rodo, jog šis projektas yra atviras tolimesniam vystimui ir kviečiantis kūrėjus tęsti vizualias istorijas naudojantis Public Domain City skaitmenine galerija.
Skirtingas formatas, pasirinkta stilistika komunikuoja tam tikrą temą, pavyzdžiui pirmasis leidinys, komunikuojantis apie šiuolaikinio meno suvokimą šiandien, kontrastui sustiprinti pasirinktas klasikinės knygos formatas, drobinis viršelis, atrinktų kūrinių kompozicinis išdėstymas. Antrasis leidinys kalbantis apie žaliojo tilto skulptūras, klausiatis ar „prisiminti, negalima pamiršti“ ar visgi „prisiminti negalima, pamiršti“ komunikuoja apie praeities ir ateities įvykius Lietuvoje ir lietuvių tautos sugebėjimą ar nesugebėjimą atsisveikinti su buvusia sovietizacija, todėl pasirinktas veidrodinis paviršius, kuriame atsispindi su tuo susiję įvykiai. Trečiasis grafiti leidinys – lakraštis, laisvas ir plakatiškas, atsiranda sluoksniškumo motyvai, didelės frazės, tai kas būdinga grafiti menui.
Zigmas Martinionis: Kalėjimo subkulūros stigmatizavimo vizualinė antologija
Kalėjimo subkultūros stigmatizavimo antologija – tai projektas, nagrinėjantis kalėjimo sociumo gyvenseną, hierarchijos subtilybes ir ypatumus, kuriais kalinys noromis ar nenoromis įgauna tam tikrą etiketę – stigmą. Kalėjimas yra labai izoliuota aplinka, visuomenės žinios yra ganėtinai menkos; visuomenė linkusi kalinius intuityviai atstumti. Šiuo projektu siekiama vizualiai atskleisti priežastis nuo ko viskas prasideda ir kokią įtaka kaliniui daro pats kalėjimo gyvenimas. Remiantis ir struktūrizuojant sociologinius, kriminologinius tyrimus, kalinių pasakojimus, istorijas ir specializuotą literatūrą, bus kuriama vizuali teminė antologija leidinio formoje, taip parodant visuomenei, kad kalintysis neišvengiamai yra atstumtasis dėl pašalinių veiksnių. Projekto esmė – išanalizuoti kalėjimo hierarchijos veikimo principus, kokie reiškiniai ir kokios priežastys lemia individo stigmatizavimą kardomoje, izoliuotoje nuo visuomenės aplinkoje. Kaip šie reiškiniai pasireiškia kalėjimo subkultūroje, žvelgiant per skirtingus aspektus, tokius kaip: buitis (interjero, erdvės, turimi ar neturimi daiktai), nerašytos taisyklės (paniatijos), leksika (žargonas).
