Agnetė Voverė. Mados dizaino platforma „Seivit“
„Seivit“ – mados dizaino platforma ir leidinys, kuriame pristatomi lietuvių mados ir aksesuarų dizainerių portfolio, kūrybos užkulisiai ir tekstai apie madą. Šiame tyrime analizuojami mados dizaino reprezentacijos būdai, svarbiausias iš jų – mados fotografija. Drabužis gyvena iki ir po fotografijos – yra kuriamas, gaminamas, vėliau nešiojamas. Dizaineriai susiduria su nemenku uždaviniu – kolekcijos kūrybinę koncepciją sutalpinti į fotokampaniją, o nueitas kelias nuo idėjos iki produkto dažnai lieka stalčiuje. Tad projektu siekiama pristatyti madą pasitelkiant įvairiausią vizualinę medžiagą, išryškinti mados dizaino išvirkščią pusę, parodyti, kad kūrybinis procesas yra dalis rezultato vertės. Kritinių ir analitinių publikacijų mados tema niša Lietuvoje nėra užpildyta, mada dažniausiai pateikiama gyvenimo būdo žurnalistikos kontekste, todėl platformoje – dėmesys mados istorijai ir dizaino sričiai.
Elena Lašaitė. Veido ir kultūrinės aplinkos sąveika – dizainerio perspektyva
„the most entertaining surface on earth is the human face“ – XVIII a. filosofas Georg’as Christoph’as Lichtenberg’as.
Supančios aplinkos susiformavimą, tuo tarpu ir daiktiškąją aplinką, iš dalies nulėmė mūsų baimė arba noras jaustis saugiems. Būtent mus supanti fizinė daiktiškoji aplinka padeda aktyviai ir pasyviai saugoti tapatybę.
Mūsų kūnas – tiesioginis tapatybės nešiotojas. Tyrime aptariama tapatybė sąveikauja su fiziniu savo duomenų apsaugojimu ir su neurotišku asmenybės troškimu išsaugoti tapatybę, nors ir realios grėsmės tam nėra. Dabar mūsų veidas turi daugiau įgaliojimų nei bet kada iki šiol. Saugodami veidą, saugome tapatybę.
Dizaino objektai siekia įprasminti mintį, jog esame veidų visuomenė, tačiau pagrindine kūrybos ašimi tapo mano pačios veidas. Veidas sąmoningai buvo dublikuojamas, keičiamas jo mastelis, naikinamas arba pabrėžiamas atvaizdo skaitomumas.
Ieva Tamutytė. „Camp“ estetika: samprata ir raiška nūdienos madoje
Šiame magistro darbe tyrinėjamas camp reiškinys ir jo raiškos galimybės šiuolaikinėje madoje. Tyrime „camp“ pristatomas kaip socialiai įtraukus, laikmečio dvasiai pavaldus kultūrinis reiškinys ir keliama hipotezė, jog ekscesyvi camp estetika gali išlaikyti aktualumą šiuolaikinėje madoje manifestuodama ekologines idėjas. Ypatingas „camp“ fenomeno santykis su kultūrinėmis ir materialinėmis „atliekomis“, pristatomas šiame darbe, sudaro sąlygas vystyti aplinkai draugiškesnę camp madą antropoceno eroje. Kūrybinėje dalyje teigiamas „camp“ požiūris į šiukšles upcycling metodo pagalba adaptuojamas mados dizaino praktikoje – iš nebereikalingų daiktų ir atliekų kuriama eksperimentinių mados objektų kolekcija, įvaizdinanti camp charakteristikas. Šis „camp’iškas“ požiūris į „šiukšles“ gali pasitarnauti ne tik madoje, bet ir keičiant požiūrį į antrinį panaudojimą bei atliekų kultūrą apskritai.
Viktorija Stundytė. „Valgymo potyriai: stalo atributų dizainas“
Stalo atributas – jungtis tarp maisto ir valgytojo, kurianti poveikį valgymo potyriui ir elgesiui. Indo formos išraiška, atsakinga už valgymo patirtį, kartu formuoja erdvę edukacijai – koordinuojamas valgymo elgesys, siekiant tvirtinti valgymo dėmesingumą, kreipti dėmesį į maisto pasirinkimus bei kiekį. Atsižvelgiant į naujos realybės kontekstą, kuomet miesto žmogaus gyvenimas tapo įspraustas tarp namų sienų ir atsietas nuo gamtos, šių indų dizainu siekiama gerinti valgymo patirtis namuose, stimuliuojant pojūčius per indą, kai pojūčiai žadinami aliuzijomis į natūraliosios gamtos atributus bei gamtos ir žmogaus sąlyčio atvejus. Dizaino objektų seriją sudaro septyni skirtingi stalo atributai: indas vandeniui, uogoms, daržovėms, kiaušiniams, jūros gėrybėms, mėsai ir desertui.
„Jaunojo dizainerio prizo‘21“ parodos atidarymas ir apdovanojimai, įvyks birželio 30 d. (trečiadienį) 18 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje TITANIKAS (Maironio g. 3). Paroda veiks iki liepos 31 d. Kviečiame visus dizaino gerbėjus paminėti #JDP21 kartu!
