75 metų rašytojas, išgarsintas romanų „Kerė“ (Carrie), „Švytėjimas“ (The Shining) ir daugybės kitų knygų, noriai sutiko liudyti prieš savo ilgametį leidėją „Simon & Schuster“. Vyriausybė jį pasirinko ne vien dėl žinomumo, bet ir dėl anksčiau viešai reikštos kritikos praeitų metų pabaigoje paskelbtam 2,2 mlrd. dolerių (2,15 mln. eurų) vertės planui sujungti dvi didžiausias leidybos kompanijas pasaulyje ir sukurti, anot jų varžovės „Hachette Book Group“ vadovo Michaelo Pietscho, „milžinišką akį rėžiantį“ darinį.
Teisme rašytojas prisistatė: „Aš vardu Stephenas Kingas. Esu laisvai samdomas rašytojas.“ Šis jo pareiškimas teismo salėje sukėlė juoką.
„Atvykau čia, nes manau, kad konsolidacija kenkia konkurencijai, – tęsė S.Kingas. – Toks yra mano knygų verslo supratimas. Dalyvauju jame apie 50 metų.“
Vyriausybė priešinasi „Penguin Random House“, priklausančios Vokietijos bendrovei „Bertelsmann“, siekiui nusipirkti „Simon & Schuster“, sakydama, kad toks žingsnis sumažins konkurenciją ir sudarys sąlygas knygų autoriams mokėti mažesnius honorarus.
„Susijungimas suteiktų „Penguin Random House“ per didelę įtaką sprendžiant, kieno ir kokie leidiniai yra leidžiami, taip pat kiek autoriams mokama už jų darbą“, – sakoma Teisingumo departamento skunde.
Per beveik valandą trukusį pasisakymą pilką kostiumą vilkėjęs S.Kingas apžvelgė savo karjerą.
Jis pasakojo, kad pirmąjį 2,5 tūkst. dolerių honorarą gavo už trilerį „Kerė“, sulaukusį milžiniško populiarumo, kai pagal jį buvo pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Sissy Spacek.
S.Kingo kitas romanas – „Švytėjimas“ – taip pat sulaukė didelio pasisekimo, bet rašytojas sakė, kad leidėjas iš jo tik pasijuokė, sulaukęs reikalavimo už kitas tris knygas pažadėti 2 mln. dolerių honorarą. Tuomet S.Kingas pasirinko kitą leidėją.
„Juo kompanijų daugiau – juo geriau“, – sakė jis.
„Kai pradėjau, tiesiogine prasme buvo šimtai leidyklų, – kalbėjo S.Kingas. – Viena po kitos jos arba buvo prarytos kitų leidėjų, arba pasitraukė iš verslo.“
„Rašytojams tapo vis sunkiau prasimanyti pakankamai pinigų, kad pragyventų“, – teigė rašytojas.
Pačiam S.Kingui „Penguin Random House“ ir „Simon & Schuster“ susijungimas tikriausiai būtų naudingas, bet rašytojas yra ne kartą pademonstravęs turįs kitų prioritetų, ne vien materialinę gerovę. Jis ne kartą kritikavo mokesčių lengvatas turtingiesiems, net jeigu pats patenka į jų ratą. Rašytojas netgi yra atvirai raginęs vyriausybę padidinti jam mokesčius.
„Amerikoje visi turėtume mokėti sąžiningą dalį“, – 2012 metais leidiniui „The Daily Beast“ rašė jis.
Pirmadienį, bylos nagrinėjimo pirmąją dieną, abiejų šalių advokatai pateikė skirtingus požiūrius į knygų leidybos verslą. Vyriausybės advokatas Johnas Readas kalbėjo apie pavojingai susiaurėjusią rinką, dominuojamą vadinamojo Didžiojo penketo – „Penguin Random House“, „Simon & Schuster“, „HarperCollins Publishing“, „Macmillan“ ir „Hachette“, kur mažesnėms leidykloms arba leidybos startuoliams prasimušti beveik neįmanoma.
Tuo metu gynybos advokatas Danielis Petrocelli argumentavo, kad šis sektorius iš tiesų yra įvairus, pelningas ir atviras naujokams. Anot jo, leidyba verčiasi ne vien Didysis penketas, bet ir vidutinio dydžio kompanijos, tokios kaip „W.W. Norton & Co.“ ir „Grove Atlantic“. Teisininkas teigė, kad susijungimas toli gražu netaps kliūtimi siekiantiems sėkmingos karjeros literatūros srityje.
“Kiekviena knyga prasideda kaip bestseleris rašytojo ar redaktoriaus akyse“, – teigė D.Petrocelli.
Tikėtina, kad skundo nagrinėjimo procesas truks 2–3 savaites.
