Čekų fotografas Jindřichas Štreitas viename savo fotografijos projektų stebi sudėtingą ir prieštaringą žmogaus be namų – benamio – pasaulį. Už visuomenės ribų atsidūrusių žmonių likimai jau ne kartą aprašyti įvairiose mokslinėse ir tiriamosiose studijose, įtraukti ne į vieną socialinį projektą, taip pat apgaubti ir begalės kolektyvinių mitų. Čekijoje menininkų, kurie intensyviai ir sistemingai fiksuotų benamio gyvenimą, nėra daug. Būtų galima teigti, kad fotografo požiūriu benamiai ir jų socialiniai portretai priskiriami toms „patrauklioms temoms“. Tačiau juos fotografuodamas fotografas dažnai nė pats to nesuvokdamas jaučiasi tarsi užsienietis ar turistas, patekęs į kultūriniu požiūriu skirtingą aplinką, taigi per porą valandų susidaro atitinkamą nuomonę apie benamius ir ją pateikia visuomenei kaip požiūrį į atitinkamą problemą.
Savo ilgalaikiame projekte „Kur mano namai?“ J.Štreitas paniro į benamių pasaulį be jokių išankstinių nusistatymų ir su nuolankumu, kurio išmoko dalyvaudamas ankstesniuose socialiniuose projektuose su narkomanais, neįgaliaisiais, neregiais ar vyresnio amžiaus žmonėmis. Anot teksto autoriaus Jiřio Siostrzoneko, J.Štreitas savo naujajame fotografijų cikle nesiekia analizuoti benamystės priežasčių, o pateikia tik vizualiai stiprią žinutę iš pasaulio, į kurį net mintimis nukeliauti mums nepakanka drąsos.
Jindřich ŠTREIT gimė 1946 m. rugsėjo 5 d. 1967 m. baigė meno studijas Olomouco miesto F.Palackio universitete. Dirbo dailės mokytoju, buvo mokyklos direktoriumi, vadovavo kelioms galerijoms, už komunistų valdžiai nepriimtiną veiklą (surengė neleistinas fotografijų parodas) buvo nuteistas dešimčiai mėnesių. Išėjęs iš kalėjimo nebegalėjo dirbti mokytoju. Po 1989 m. Aksominės revoliucijos dirbo Bruntalo muziejuje, nuo 1994 m. yra nepriklausomas fotografas. 1991–2003 m. mokė Prahos menų akademijoje, 1991–1992 m. – Bratislavos menų akademijoje, nuo 1991 m. iki šiol dėsto fotografijos meną Opavos Silezijos universitete.
2000 m. apgynė habilituoto daktaro laipsnį Prahos menų akademijoje, tapo fotografijos meno docentu, 2009 m. gavo profesoriaus laipsnį Prahos meno, dizaino ir architektūros akademijoje, 2014 m. Bratislavos meno akademijos meno taryba suteikė J.Štreitui honoris causa daktaro vardą.
Nuo 1991 m. dirba su įvairiais projektais Prancūzijoje, Anglijoje, Brazilijoje, Moldavijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Kinijoje, Rusijoje, taip pat Čekijoje. Vieni žinomiausių jo projektų: „Moterų kalėjimas“, „Olomouco krašto žmonės“, „Kelias į laisvę“, „Už uždangos“, „Tyli liga“, „Su meile“, „Iš tamsos į šviesą“ ir daugelis kitų.
J.Štreitas parengė daugiau nei 1350 asmeninių ir kolektyvinių parodų. Išleido 36 knygas, parengė katalogų. Jo darbai saugomi žinomose galerijose – MOMA Niujorke, Vašingtono nacionalinėje galerijoje, Taikomosios dailės muziejuje Prahoje, Moravijos galerijoje ir daugelyje kitų. Apie jį buvo sukurti keli filmai.
