Tokios, išskirtinės Lietuvai, kriauklės yra penkios: Adamkaus marginelė Marginella adamkusi, Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi, Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi, Henriko marginelė Marginella henrikasi ir Danilos mureksas Haustellum danilai. Visos kriauklės yra nedidelės – nesiekia nė dviejų centimetrų, randamos egzotinėse pusiaujo jūrose.
 |
| Jūrų muziejaus nuotr./Aloyzas Každailis ekspedicijos metu. Sovietmečiu muziejininkai vykdavo kartu su žvejybos laivais į ekspedicijas, taip parsiveždami naujų eksponatų |
Tai, kad turime tokias kriaukles – legendinio kriauklių kolekcininko Henriko Danilos (deja, pernai mirusio) – nuopelnas. Henrikas Danila – klaipėdietis konchiologas, bene žymiausias kriauklių kolekcininkas Rytų Europoje, atradęs net keliolika naujų rūšių. Daugiau nei per tris dešimtmečius Henrikas Danila sukaupė vertingą kelių tūkstančių kriauklių iš visų pasaulio kampelių kolekciją. Nenorėdamas slėpti šio grožio, kolekcininkas Klaipėdos senamiestyje įkūrė galeriją „Nautilus“. Deja, nelikus šeimininko, ji uždaroma.
Kaip atsiranda gyvūnų ar augalų pavadinimai
Mokslinė klasifikacija biologijoje – būdas grupuoti gyvų ir išmirusių organizmų rūšis pagal giminingumo ryšius. Pirmasis klasifikuoti bandė Aristotelis: organizmus jis suskirstė į gyvūnus ir augalus. Vėliau bandymų tęsti tai buvo daug ir ypač darbas suaktyvėjo išradus mikroskopą.
Labiausiai pripažinta yra švedų mokslininko Karlo Linėjaus XVIII a. sukurta vardų sudarymo sistema. Jis rūšies pavadinimą sudarė iš dviejų lotyniškų žodžių: pirmasis nurodo gentį, o antrasis – rūšį. Prie pavadinimo dar pridedama rūšį aprašiusio mokslininko pavardė bei aprašymo metai.
Kiekvienas gyvūnas ar augalas turi ir savo nacionalinį ar dar kitaip vadinamą liaudišką pavadinimą. Jis paprastai susiejamas su dažniausiai šnekamojoje ir rašomojoje kalboje naudojamu pavadinimu. Pavyzdžiui: karšis, stirna, zylė. Tačiau lietuviškas pavadinimas gali atsirasti ir tarp lotyniškų žodžių. Tokią įterpimo galimybę turi naujo gyvūno ar augalo atradėjas. Jis vietoje rūšies antrojo lotyniško žodžio gali pasiūlyti savo norimą žodį. Taip atsirado kriauklės lietuviškais pavadinimais.
Pasitaiko ir klaidų
Naują kriauklų rūšį atradęs, ištyręs ir aprašęs asmuo turi teisę atrastai kriauklei suteikti vardą. Tačiau aprašyti ir įtraukti į sistematiką turi teisę tik mokslininkai. Henrikas Danila yra nustatęs bent dešimtį naujų kriauklių rūšių, tačiau oficialiai pavadinimus joms suteikdavo mokslininkai malakologai. Dvi kriauklės pavadintos ir paties kolekcininko vardu: Danilos mureksas (Vokesimurex danilai) ir Henriko marginelė (Marginella henrikasi).
 |
| Alfonso Mažūno nuotr./Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi |
Každailio verpstė pavadinta Aloyzo Každailio – Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo ir ilgamečio vadovo garbei. Jis visą savo gyvenimą paskyręs tam, kad Lietuvos jūrų muziejuje kiekvienas turėtų galimybę pažinti paslaptingą vandenų pasaulį.
Každailio verpstė randama prie Pietų Amerikos žemyno, Ramiojo Vandenyno, Čilės ir Peru pakrantėse. Gyvena giliai, beveik 280 m gylyje. Išskirta kaip rūšis buvo tik 2000 metais.
Mokslininkai, užrašydami Henriko Danilos pasiūlytus kriauklių pavadinimus, deja, neišvengė ir klaidų. Nors Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi pavadinta žinomo Lietuvos politiko garbei, tačiau lotyniškame pavadinime trūksta raidės „d“. Ši kriauklė buvo išskirta kaip atskira rūšis 1995 metais.
Vytautas Landsbergis atvėrė kolekcininkui sienas
Henrikui Danilai Lietuvos Nepriklausomybė buvo itin svarbi kaip kolekcininkui, žmogui, dėl naujos kriauklės pasiryžusiam nukeliauti į pasaulio kraštą. Sovietmečiu, gyvenant už geležinės uždangos, kelionių galimybės buvo labai suvaržytos. Henriko Danilos gyvenimo draugė Irina Chaltušina pasakojo, kad atsivėrusios sienos suteikė laisvę keliauti ir į tolimas šalis, ir į kriauklių aukcionus Europoje. Todėl kolekcininkas ir skyrė vieną jų Lietuvos Nepriklausomybės architektui prof. Vytautui Landsbergiui. Beje, profesoriaus vardu Lietuvoje yra pavadinta ir nauja gladiolių rūšis.
Prezidentą Valdą Adamkų žinia apie jo vardo kriauklę pasiekė darbe
Prezidentas Vladas Adamkus pasakojo, kad 1992 metais jį žinia apie tai, kad yra kriauklė pavadinta jo vardu, pasiekė dirbant JAV Vidurio Vakarų Aplinkos apsaugos agentūroje.
 |
| Alfonso Mažūno nuotr./Adamkaus marginell Marginella adamkusi |
„Vieną rytą darbuotojai atėjo šypsodamiesi į mano kabinetą, – pasakojo Valdas Adamkus. – Klausiu, kas atsitiko, tikriausiai gavom papildomą finansavimą savo projektams. O jie sako – ne, gavom pranešimą, kad naujai atrasta kriauklių rūšis pavadinta mano vardu. To tikrai nesitikėjau, net nežinojau, kad atrandamos dar naujos kriauklių rūšys“.
Taip kolekcininko Henriko Danilos valia į vieną susiliejo gamta ir politika. Valdą Adamkų jis įvertino už jo nuopelnus gelbstint Amerikos Didžiuosius ežerus ir skleidžiant gamtosaugos idėjas dar sovietinėje Lietuvoje.
Parodoje eksponuojamos kriauklės lietuviškais vardais, pristatomi asmenys, kurių vardai joms suteikti, vaizdo rėmeliuose rodomi interviu su jais. Tiek prof. Vytautas Landsbergis, tiek prezidentas Adamkus tvirtina, kad gamtosaugos idėjos ragina saugoti ne tik aplinką. Ekologinė mintis, besiformuojantys Žaliųjų judėjimai buvo vieni iš takų, atvedusių Lietuvą į Nepriklausomybę.
Paroda „Lietuviškai skambančios kriauklės“ atidaroma liepos 27 dieną 14 val. Po jos prof. Vytautas Landsbergis kviečia lankytojus pokalbiui apie jūrą.
