Trijose dešimtyse nuotraukų užfiksuota įspūdingi gamtos vaizdai iš trisdešimties Lietuvos regioninių parkų – Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinio, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės. Šiuose parkuose saugomos vertingiausios, vaizdingiausios Lietuvos teritorijos.
Pasak Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, regioniniai parkai kūrėsi kartu su nepriklausomos valstybės aplinkosaugos sistema.
„Prieš 20 metų pasiūlyta įsteigti kompleksines saugomas teritorijas – regioninius parkus, – pasakojo Rūta Baškytė. – Visi trisdešimt regioninių parkų buvo įsteigta vienu metu – Aukščiausiosios Tarybos nutarimu 1992 metais“.
Kiekvienas regioninis parkas turi savo ypatingas vietas, savo išskirtinę vertę: Varnių regioninis parkas garsėja Medvėgalio piliakalniu, Nemuno kilpų regioninis parkas – Punios šilu, Asvejos regioninis parkas – Dubingių piliaviete, o Pavilniai – Pūčkorių atodanga.
Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Regioniniai parkai užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, juos valdo direkcijos, įsteigti lankytojų centrai, gamtos mokyklos. Visi regioniniai parkai yra pritaikyti lankymui.
 |
| Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Pajūrio regioninis parkas |
 |
| Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Nemuno deltos regioninis parkas |
