Jau nuo kitos savaitės, pradedant antradieniu, atsivers muziejaus renginių gausybės ragas. Jūros šventei muziejus dovanoja tris parodas, Jūrininkų pagerbimo ceremoniją ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“.
„Nusikaltėlis ar auka?“
Tokiu netikėtu, intriguojančiu pavadinimu antradienį, liepos 25 d. Jūrų muziejus atidaro parodą „Akropolio“ prekybos centre Klaipėdoje.
Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad visame pasaulyje muziejais išeina iš savo ribų ir drąsiai žengia į netikėtas erdves.
– Rengti parodą prekybos centre Jūros šventės metu – jau tampa gera tradicija, – sako direktorė. – Tokiu atveju ieškomas ir kitoks parodos pateikimo būdas.
„Nusikaltėlis ar auka?“ – tai vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda, pateikta kaip detektyvinė istorija. Lankytojai prašomi padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis – Kamčiatkos krabas. Istorija prasidėjo labai seniai – 1930 m., Sovietų sąjungai išsikėlus tikslą užveisti šią komerciškai naudingą rūšį Barenco jūroje. Eksperimentas truko tris dešimtmečius, bet nebuvo sėkmingas – gyvūnai neišgyvendavo kelionės.
Tačiau 1960 m., skyrus šiam eksperimentui dar apie 300 000 dolerių, pavyko šiuos gyvūnus sėkmingai perkelti. Per keturiasdešimt metų Kamčiatkos krabas išplito į Vakarus išilgai Finmarko pakrantės. Rusijos mokslininkai tikina, kad krabai jau pasiekė tolimiausią rytinę ribą – Barenco jūrą, o į Vakarus jie gali pasiekti net Gibraltarą. Nuo 1995 metų šių krabų populiacija išaugo šešis kartus. Vien Barenco jūroje jų yra apie 12 milijonų! Šis krabas yra visaėdis plėšrūnas. Todėl yra pavojingas biologinei įvairovei.
Paroda pristato visą šitą, gamtai brangiai kainuojantį eksperimentą, ir vienintelį eksponatą – sausai preparuotą Kamčiatkos krabą iš Japonijos jūros.
Poezijos ir prozos bangos
„Jūros proza ir poezija. 1945-1990” – ši paroda trečiadienį, liepos 26 d. 17.00 val., bus atidaryta Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje. Joje muziejus pristatys sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejybinio laivyno modelius, o biblioteka – to laiko knygas apie jūrą.
Parodos kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius pasakojo, kad tuo laiku, siekiant atskleisti darbo jūroje romantiką ir grožį, kartu su jūreiviais plaukdavo ir rašytojai, poetai.
– Be abejo, iš jų buvo reikalaujama soc. realizmo stilistikos kūrinių, – pasakojo istorikas.
Tačiau jūroje gimdavo ir tikri literatūros šedevrai. Vienas žymiausių Lietuvos poetų – Paulius Širvys – 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne: iš pradžių paprastu jūreiviu, vėliau – tolimojo plaukiojimo laivo vairininku.
Dažna klaipėdiečių šeima puikiai dar pamena to meto jūros prozą – be galo sunkų, alinantį darbą ir ilgus reisus. Tačiau iš ilgesio, iš jūros platybių gimdavo ir poezija. Parodos atidarymo metu jos lankytojai bus kviečiami įsilieti į Gyvąją Poezijos bangą – jūrai skirtos, ar jūroje parašytos poezijos skaitymą gyvai.
Pagerbsime jūrą atvėrusius
Ketvirtadienį, liepos 27 d. 14.30 val. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrine bendruomene prie Albatroso paminklo ir prie Lietuvos jūrų muziejuje esančio paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“ rengiama jau tradicija tapusi iškilminga Jūrininkų pagerbimo ceremonija, skirta jūrą Lietuvai atvėrusiems, išplaukusiems ir negrįžusiems. Po ceremonijos ir iškilmingo vėliavų Nerijos forte pakėlimo, jūrinei bendruomenei bus pristatytos naujos ir atnaujintos Nerijos forte esančios ekspozicijos.
Jūrinio paveldo ženklų beieškant
Penktadienį, liepos 28 d., Turgaus gatvėje bus atidaryta kilnojamoji paroda „Uostas kopose. Šventoji. Jūrinio paveldo ženklai“. Tai jau antroji „Jūrinio paveldo ženklų“ ciklo paroda, atverianti klaipėdiečiams ir miesto svečiams nematomus jūrinės praeities reliktus.
Pasak jos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, paroda siekiama priminti Šventosios uosto kūrimo patirtį tarpukario Lietuvoje ir kviečiama diskutuoti apie jo atkūrimo galimybes. Paroda supažindins su istorinėmis Šventosios uosto kūrimo prielaidomis, išryškins svarbiausias Šventosios uostą steigusias asmenybes, jų vizijas ir eilinių uosto statytojų indėlį.
Ji paremta Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio dokumentais, fotografijomis apie Šventosios uosto įrengimą, raidą. Jie atspindi to laiko Lietuvos inžinerinę, geopolitinę, ekonominę mintį ir konkrečių asmenybių veiklą. Didelė dalis parodoje pateikiamos vaizdinės medžiagos skelbiama pirmą kartą. Tarpukario Lietuvos patirtis kuriant, vystant ir rūpinantis Šventosios uostu tebėra aktuali ir šiandien. Todėl paroda skatina diskusijas Šventosios uosto aktualizavimo klausimais.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
Dangėje – senieji lietuviški laivai ir... vestuvės
Penktadienį, liepos 28 d. 19.20 val., į Dangę įplauks Jūrų muziejaus jau šeštą kartą organizuojamas istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Tai – vienas pagrindinių Jūros šventės akcentų – unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę Lietuvos kultūrą ir tradicijas. Šiemet flotilėje pamatysime dešimt laivų – dauguma jų – įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys. Flotilės žvaigždė – naujasis istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas – vytinė „Vytautas Didysis“, ką tik grįžęs iš Nacionalinės ekspedicijos Lenkijos vandenyse. Tai – atstatyta sumažinta XVIII a. Merkinės laivo – vytinės – kopija. Flotilėje dalyvaus ir praėjusių metų ekspedicijos laivas „Vytis“. Juos abu atkūrė laivadirbis Simas Knapkis.
Flotilėje matysime ir didžiausią Lietuvoje atstatytą laivą – reisinę „Dreverna“. Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias. Laivo statybos projekto autorius – Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Šie laivai gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius.
Šiųmetė „Dangės flotilė“ irgi plaukia ne tuščiomis: ji atplukdo į Klaipėdužę nuotaką iš Kuršių nerijos. Teatralizuota vestuvių šventė vyks 20 val. laivams prisišvartavus už Biržos tilto – Karlskronos aikštėje. Ją rengia Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“. Žiūrovai gyvai pamatys XIX a. lietuvninkų vestuvių papročius: nuometavimą, marčios ašarų ragavimą ir kt.
Prisišvartuos flotilė už burlaivio „Meriadianas“. Gyvąją ekspoziciją bus galima lankyti visos Jūros šventės metu, o šeštadienio popietę bus rengiamos ekskursijos senaisiais laivais po Dangę.
„Dangės flotilę“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Visos jūros šventės metu veiks Edukacinė meno platforma „Susižadėję su jūra“ burlaivio „Meridianas“ krantinėje ir, be abejo, – pats Jūrų muziejus, kviesdamas šventės svečius apsilankyti ne tik delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymuose, bet ir atnaujintose ekspozicijose Nerijos forte.
