Kultūra atkeliavo pasisvečiuoti į vienuolika Kauno mikrorajonų ir dešimt dienų netikėtose vietose dovanojo kaimynams ir kiemų svečiams menines instaliacijas, parodas ir gyvo garso koncertus – iš viso 16 meninių pasirodymų.
Jau penktą kartą Kauno menininkų namai atvežė kultūrą į 11 miesto mikrorajonų – nuo rugpjūčio 19 iki 29 dienos festivalis „Kultūra į kiemus“ skambėjo, rodė ir pasakojo Petrašiūnų, Žaliakalnio, Šilainių, Aleksoto, Centro, Eigulių, Vilijampolės, Panemunės, Gričiupio, Šančių ir Dainavos gyventojams. Kaip ir pernai, gyventojai galėjo siūlyti savo kiemus festivalio renginiams.
Tiesa, paraiškų buvo sulaukta bent dvigubai daugiau, nei buvo numatyta veiklų programoje, o pačią programą praturtino festivalio partneriai, pasiūlę savas veiklas: šiemet miesto gyventojams fotografijų projekcijas į kiemus atvežė Kauno fotografijos galerija, Lietuvos švietimo muziejus atvyko su mobilia ekspozicija „Muziejus ant ratų“, o parodomis kiemus puošė Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla.
Itin gausiai klausytojų surinko Palemone skambėjęs atidarymo koncertas su grupe SKAMP ir Vytėnuose vykęs žemaitiškai ir jautriai dainas dėliojančios Austiejos gyvas pasirodymas. Abejingų nepaliko bendradarbiaujant su Kauno fotografijos galerija organizuoti animuotų fotografijų projekcijų demonstravimo vakarai. Kaip ir pernai, nebuvo išvengta ir stichijų išbandymo – vieno iš koncertų metu, grojant džiazo duetui Anyanya Udongwo ir Pauliui Stanulioniui, nuo pat pirmų akordų pliūptelėjo liūtis. Tačiau renginys, nors ir baigėsi baloje, tačiau klausytojų į pabaigą prigužėjo dar gausiau nei pradžioje.
Meninių veiklų parinkimą lemia kiemas ir jo žmonės
„Procesas vyksta taip, kad pirma atsirenkame atlikėjus ir susidėliojame programą, o jau tuomet sprendžiame, kur ir kokiame kieme kas vyks. Ir nors parinkdami programą konkrečiai erdvei, atsižvelgiame į aplinką ir ten gyvenančius žmones, tačiau tai nereiškia, kad jeigu toje vietoje gyvena daugiausiai senjorai, tai ten būtinai skambės klasikinė muzika. Kadangi festivalio organizatorius – „Kauno menininkų namai“, norisi visada paieškoti ir sinergijų su šiuolaikiniu menu, jaunaisiais atlikėjais, su industrine, elektronine muzika“, – apie festivalio organizavimo užkulisius pasakoja nuo 2020 metų prie jo dirbanti kultūros projektų vadovė Aistė Paukštė.
Pavyzdžiui, šiemet Žaliakalnyje skambėjo eksperimentinės elektroninės muzikos pasirodymas „Keista bjauri žuvis“. „Kaimynai sakė: mes, žinokite, laisvalaikiu tikrai tokios muzikos neklausome, bet visą savaitę prieš koncertą mokėmės ir save adaptavome šiam pasirodymui“, – pokalbius su vietiniais gyventojais pasirodymų metu prisimena A.Paukštė.
Pasak jos, būtent atlikėjai, jų mastas, renginio formatas neretai padiktuoja ir kiemo pasirinkimą: „Tarkime, festivalio atidarymo ir uždarymo renginiams visada ieškome erdvesnių vietų, kuriose tilptų daugiau žiūrovų. O tokiems pasirodymams kaip šiųmetis fortepijono koncertas Vilijampolėje, natūraliai norisi ieškoti labiau kamerinės aplinkos – nors, tiesą sakant, į Emilijos Rožukaitės koncertą, grojant specialiai į kiemą atgabentu fortepijonu, susirinko gan gausus klausytojų būrys – vieni atėjo pasipuošę, sėdosi ant atsineštų kėdučių ir tiesė pledus svetingai kviesdami prisėsti aplinkinius, o kiti klausėsi tiesiog iš namų, atsidarę langus ar sėdėdami balkonuose“.
Renginiai, kurie ne tik suburia, bet ir įtraukia
Neatsitiktinai kiekvienas festivalio koncertas prasidėjo organizatorių padėka, įvardijant konkrečius to kiemo ir bendruomenės žmones, kurie pakvietė kultūrą į savo aplinką ir prisidėjo prie viso renginio organizavimo.
Kaip sako patys organizatoriai, keliaujant iš kiemo į kiemą ir iš mikrorajono į mikrorajoną, labai jaučiasi auditorijų skirtumai ir kitoks mikroklimatas bei visur žavi kaimynų įsitraukimas.
„Teko stebėti, kaip po vieno iš renginių dvi kaimynės susivyniojusios nešėsi kilimą ir viena su kita dalijosi: „Bet kaip gerai čia tas koncertas ir tas kaimynų tvarkymasis – pirmą kartą po labai ilgo laiko jaučiuosi reikalinga“. Praėjusių metų festivalyje taip pat buvo jaudinančių akimirkų. Pamenu, kaip pakvietėme prie laiptinės sėdinčius senjorus padėti mums su paprastomis užduotimis, tokiomis kaip vėliavėlių kabinimas. Jie su džiaugsmu įsitraukė ir buvo akivaizdu, kad tokios mažos galimybės prisidėti jiems labai daug reiškė“, – pasakoja A.Paukštė.
Pasak organizatorės, kaimynai ne tik gelbėjo paprašius, bet ir patys aktyviai kūrė programą savo iniciatyvomis: vaišino svečius skanėstais, organizavo loterijas be pralaimėjimų, puošė erdves lemputėmis, plakatais, girliandomis, o ne vienas ir savo talentus ant scenos spėjo parodyti, pavyzdžiui, Dainavoje lankytojus pasitiko čia gyvenanti autorinių dainų atlikėja Aldona, o išlydėjo armonikos garsais šokiams kviečiantis kaimynas.
Stereotipus apie mikrorajonus griaunantis ir atradimus tiek kiemų gyventojams, tiek pas juos į svečius užsukusiems kauniečiams kuriantis festivalis „Kultūra į kiemus“ atsisveikina iki kitų metų. Organizatoriai nekantrauja vėl pakviesti miesto bendruomenes įsileisti kultūrą po savo langais ir per ją kurti ryšius, bendrauti, bendradarbiauti ir pažinti vieniems kitus.
