Viešosios įstaigos Įvairovės ir edukacijos namai direktorė Vilma Gabrieliūtė pažymėjo, kad suaugusieji dažnai stokoja žinių ir susiduria su informacijos stygiumi, kaip kalbėti šia subtilia tema.
Pasak psichologės G.Gutautės-Klimienės, turbūt nė vienas mažųjų „kodėlčių“ klausimas nesukelia tiek sumaišties, kiek „iš kur atsiranda vaikai?“ arba „iš kur aš atsiradau?“ Jie trikdo, nes yra susiję su intymumu, apie kurį kalbėti daugumai tėvų dar gana sudėtinga.
Nė vienas mažųjų „kodėlčių“ klausimas nesukelia tiek sumaišties, kiek „iš kur atsiranda vaikai?“ arba „iš kur aš atsiradau?“
Taip yra todėl, kad paprastai iš savo tėvų jie girdėdavo istorijas apie gandrų atnešamus, kopūstuose augančius ar parduotuvėje perkamus kūdikius. G.Gutautės-Klimienė pasidalijo savo prisiminimais, kaip jos mama miglotai pasakojo, kad vaiką išima iš pilvelio, net užsiminė, kaip jis ten atsiranda. Retas jos bendraamžių sulaukė tokio atviro tėvų pasakojimo.
Psichologė pasidžiaugė, kad šiais laikais vaikai vis rečiau paliekami savarankiškai ieškoti atsakymų į dominančius klausimus apie gimimą ir lytiškumą, vis daugiau tėvų išdrįsta tiesiai ir nemeluodami kalbėti šia tema, atsiranda smagių pagalbinių priemonių, tokių kaip knygelė „Kaip atsiranda vaikai“.
Todėl vaikai patiria kur kas mažiau sumaišties, galėdami su tėvais aptarti iš draugų ar per žiniasklaidos priemones gaunamą informaciją.
Šiais laikais, kai mažuosius labai ankstyvame amžiuje užgula didžiulis informacijos srautas, kurio suvaldyti suaugusieji dažnai nepajėgia, kalbėti, kaip atsiranda vaikai, ypač svarbu. Tėvai, o ne bendraamžiai, turėtų būti kelrodžiai pažinimo kelyje.
Pasak psichologės, apie lytiškumą ir gimimą pradėti kalbėti reikia tada, kai vaikas paklausia. Anksčiau ar vėliau mažylis tikrai užduos šį klausimą, todėl bus nepalyginti lengviau atsakymus turėti iš anksto. Paprastai pradžioje vaikai nereikalauja itin daug smulkmenų, dažnai užtenka tiesiog pasakyti, kad vaikai gimsta.
 |
| Apvaisinimas |
Knyga „Kaip atsiranda vaikai“ naudinga tuo, kad joje brėžiamos punktyrinės pokalbio linijos, paliekama galimybė tėvams ir vaikams patiems apsispręsti, kiek reikėtų gilintis į konkrečius aspektus. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali klausti, o paklausęs sulaukti atsakymų. Blogiausias sprendimas yra jį nutildyti ir bandyti užgniaužti norą žinoti: tėvai privalo apeiti savo baimes ir rasti būdą kalbėtis su mažaisiais „nepatogiomis“ temomis. Į klausimus reikėtų atsakyti trumpai ir aiškiai, jei išgirdus atsakymus vaikui kyla daugiau klausimų, reikia kalbėtis toliau.
Specialistai pastebi, kad ši knyga – puiki priemonė paaiškinti vaiko atsiradimo istoriją ir tėvams, auginantiems vaikus, kurie nėra biologiškai susiję su vienu ar abiem tėvais.
Edukologė V.Gabrieliūtė pasidžiaugė, kad knyga „Kaip atsiranda vaikai“ leidžia tėvams lengviau atsikvėpti ir palengvina kalbėjimą apie lytiškumą. Dauguma dabartinių suaugusiųjų augo konservatyvioje visuomenėje, kurioje su lytiškumu susiję klausimai buvo tabu, tad ne vienam klausimas „iš kur aš atsiradau“ asocijuojasi su neigiamais jausmais ir baime – „kaip vaikui apie tai papasakoti“.
Tačiau lytinio švietimo specialistas Cory Silverbergo knygoje „Kaip atsiranda vaikai“ aiškiai atskiria du dalykus: vaiko sukūrimą ir tėvystę. Vaiko sukūrimą autorius pateikia paprastai – tam reikia spermatozoido ir kiaušinėlio. Tėvystė siejama ne su biologija, o su tarpusavio ryšiais – šeima yra tie žmonės, kurie planuoja, laukia, rūpinasi, jaudinasi, ruošiasi.
Taip pat, teigia V.Gabrieliūtė, svarbu, kad knyga neskatina binarinio požiūrio į lytis, o pateikia situaciją tokią, kokia ji yra: vieni žmonės turi spermatozoidus, kiti – kiaušialąstes, dažniausiai kiaušialąstes turi moterys, tačiau ne visos; dažniausiai spermatozoidų turi vyrai, tačiau kai kurie jų neturi. Knygoje nėra daug teksto, tačiau jis pateikiamas taip, kad vaikai ir suaugusieji galėtų pasaulį suvokti ir konstruoti ne kategorizuotai, o kompleksiškai.
Specialistai pastebi, kad ši knyga – puiki priemonė paaiškinti vaiko atsiradimo istoriją ir tėvams, auginantiems vaikus, kurie nėra biologiškai susiję su vienu ar abiem tėvais.
Edukologė išskyrė kelis aspektus, kodėl svarbu kalbėti šia tema: taip vaikams parodome, kad esame nuoširdūs; esame pasiruošę atsakyti į visus sudėtingus jų gyvenime kilsiančius klausimus; leidžiame vaikui suprasti, kad lytiškumas ir tapatumas nėra gėdinga ar „nešvari“ tema.
Vaikai, kurie gali mąstyti plačiai ir kritiškai, jaučiasi daug saugiau ir kur kas drąsiau save realizuoja, jų nevaržo įvairūs stereotipai, o pasirinkimus lemia vidinė motyvacija, bet ne visuomenės spaudimas.
Pastebėta, kad vaikai, kurie gali mąstyti plačiai ir kritiškai, jaučiasi daug saugiau ir kur kas drąsiau save realizuoja, jų nevaržo įvairūs stereotipai, o pasirinkimus lemia vidinė motyvacija, bet ne visuomenės spaudimas.
C.Silverbergo knygos pasirodymas Lietuvoje paskatino V.Gabrieliūtę parengti interaktyvų seminarą tėvams ir pedagogams „Kaip kalbėti lytiškumo temomis su mažaisiais“.
Interaktyvaus seminaro metu dalyviai gilinsis į priežastis, kodėl yra nejauku kalbėtis lytiškumo temomis, plės suvokimą žmogaus tapatybių klausimais, sužinos apie vaiko raidos tarpsnius, susipažins su rekomendacijomis, kaip naudotis knyga „Kaip atsiranda vaikai“, ir išmoks drąsiau atsakyti į įvairiausius „nepatogius“ klausimus.
Daugiau informacijos apie renginį ieškokite http://ivairovesnamai.lt/pedagogams-t279vams.html.
