Moksleiviai jiems patraukliausius objektus rinko iš penkiolikos skirtinguose Lietuvos regionuose esančių vietų. Aukštaitijos regiono nugalėtoju tapo Anykščių Istorijų dvarelis, Dzūkijos – Užutrakio dvaro sodyba, Mažosios Lietuvos – Hugo Šojaus muziejus, įsikūręs Šilutėje, Suvalkijos – Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Žemaitijos – Kretingos Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių vienuolynas, kuris sulaukė daugiausiai pripažinimo iš visų 15 objektų.
Svarbiausia – įdomus pasakojimas
Brolis Juozapas sako, kad vienuolyno sėkmės paslaptis yra ne objektai, o vaizduotę „įjungiantis“ jų pristatymas lankytojams.
„Vienoks įspūdis, kai ateini ir matai sienas, ir visai kitoks, kai kažkas papasakoja, ką tos sienos regėjo, parodo laiko pėdsakų jose, kurių pats nepamatysi, nes net nežinai, kur jų ieškoti. Taip sukuriama objektą gaubianti atmosfera, kuri neleidžia greitai pamiršti pamatytų dalykų. Todėl manau, kad prie kultūros objektų sėkmės daug prisideda ir ekskursijų vadovai bei gidai, kurie nuoširdžiai dirba ir moka įdomiai pasakoti“, – tikina jis.
Penktąjį šimtmetį skaičiuojančiame vienuolyne vasarą ir ankstyvą rudenį lankosi daug moksleivių ekskursijų. Juos domina ir bažnyčia, garsėjanti Kankinių koplyčia su joje užmūrytais žmonių kaulais, ir kiti pastatai: vienuolyno rūmai, mokykla, dirbtuvės, prieglauda, žemaičių vadinama špitole, ūkinis pastatas, akmeninis namelis šventoriuje, spėjama, tarnavęs kaip mirusiųjų šarvojimo patalpa.
Nenori būti pasyviais stebėtojais
Vaida Jucienė, Anykščių rajono savivaldybės L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos Istorijų dvarelio kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė, sako, kad beveik visi lankytojai dvarelį įvardija kaip naują, modernią vietą turiningam laisvalaikiui ir ugdymuisi.
„Svarbiausia, kad žmonės būtų ne pasyvūs klausytojai, o galėtų aktyviai įsitraukti į siūlomas veiklas ir patys atrasti patraukliai, kitoniškai pateiktą informaciją“, – tikina V.Jucienė.
Jos teigimu, dvarelyje esančius eksponatus ne tik galima, bet ir būtina liesti, todėl moksleiviai nesiskundžia nuoboduliu, o noriai vaikšto per ekspozicijas jas tyrinėdami.
„Mūsų dvarelis yra nuo seno apipintas įvairiomis legendomis ir paslaptimis, o tai dar vienas visus dominantis ir traukiantis dalykas. Vaikams vienas iš patraukliausių objektų yra taip vadinamas Okuličiūtės rūsys, kuriame galima pamatyti „tikrą“ dvarelio šeimininkės vaiduoklį. Jam populiarumu nenusileidžia ir milžiniška Anykščių legendų knyga. Suaugusieji dažniausiai nepraleidžia progos išsiųsti atvirlaiškio iš ekspozicijos dalies, atspindinčios anksčiau dvarelyje veikusį paštą. Akivaizdu, kad sprendimas pažintinį turinį derinti su pramogomis pasiteisina“, – pasakoja pašnekovė.
Moksleiviams patraukliausių objektų rinkimu kampanija „Rink(is) kultūrą“ nesibaigė. Šiuo metu dėl karantino apribojimų muziejų laikinai aplankyti negalima, tačiau šalies gimnazistai kviečiami išsakyti nuomonę, ko trūksta Lietuvos muziejams, bibliotekoms, teatrams, dvarams ar parkams ir kaip jie galėtų pasikeisti, kad taptų patraukliais jauniems žmonėms.
Idėjas galima teikti projekto svetainėje. Konkurso pabaigoje 20 originaliausių idėjų bus perduotos kultūros bendruomenei įgyvendinimui, o jų autoriai – apdovanoti prizais.
Projekto iniciatorės Centrinės projektų valdymo agentūros užsakymu „Spinter tyrimai“ birželį atliko reprezentatyvią 14-18 metų moksleivių apklausą, kurioje teiravosi, ko jie pasigenda Lietuvos kultūros objektuose. Dauguma tyrime dalyvavusių moksleivių teigė, kad labiausiai juose trūksta patrauklių renginių (59 proc.) ir pramoginio turinio (53 proc.).
Kampanija „Rink(is) kultūrą“ siekiama padėti šalies kultūros įstaigoms pritraukti daugiau jaunų lankytojų. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
