Latvijos kultūros ministras Nauris Puntulis pasakojo, jog valstybė kultūrininkus per pandemiją parėmė 32 mln. eurų.
„Jeigu jus domina skaičių raiška, Latvijoje kultūrai skirta 32 mln. eurų parama. Tačiau nemanau, kad reikšmingiausia yra piniginė išraiška. Reikšmingiausia – mūsų politikų požiūris į kultūrą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Latviai iš krizės nori išeiti stipresni
32 mln. eurų, ministro teigimu, buvo paskirstyti keletai sričių: 10 mln. eurų skirti teatrams, muziejams, operai, 2 mln. eurų – laisvai dirbantiems menininkams, dar 10 mln. eurų – kultūros infrastruktūros gerinimui ir kiti 10 mln. eurų teko valstybės užsakymams.
„Kaip įkvėpimo šaltinis mums buvo anksčiau egzistavęs taip vadinams Ruzvelto planas. Ten taip ir buvo pasielgta, kad dideslės krizės metu labai didelis dėmesys skirtas kultūrai“, – dėstė N.Puntulis, pridurdamas, jog Latvija, krizės akivaizdoje, stengėsi paremti visas kultūros sritis.
Kultūra šią krizę ne tik turi išgyventi, tačiau iš šios krizės turime išeiti stipresni.
„Latvijoje kultūros srityje mes pabrėžiame, kad kultūra šią krizę ne tik turi išgyventi, tačiau iš šios krizės turime išeiti stipresni. Valstybė turėtų užtikrinti, kad kultūrininkai krizės metu darytų tai, ką moka geriausiai, – kurtų. Tai yra mūsų moto įveikiant šią krizę“, – pridūrė N.Puntulis.
Estai siekė išsaugoti darbų tęstinumą
Estijos kultūros ministras Tonis Lukas pasakojo, jog kultūrininkus šalies Vyriausybė, ištikus pandemijai, parėmė 22 mln. eurų. Lėšos, anot ministro, keliavo valstybinėms institucijoms bei savivaldybių teatrams ar muziejams.
Finansinės injekcijos kultūrai Estijoje, T.Luko teigimu, buvo išdalytos per tris mėnesius – kovą, balandį ir gegužę, ir jos esą turėjo padėti institucijoms išlaikyti ir tęsti veiklą.
„Kad įstaigų nereikėtų uždaryti pasibaigus šiai krizei“, – kalbėjo ministras iš Estijos.
-
Kokį planą nuo karantino pasekmių kenčiančiai kultūrai siūlo estai?
-
Vyriausybė kultūrai skyrė papildomus 16,7 mln. eurų
-
Kultūros ministras M.Kvietkauskas: Lietuvoje parama kultūros sektoriui yra didžiausia Baltijos šalyse
-
Monika Gimbutaitė. Ar kultūros pinigai iškeliaus statyboms?
-
Nuo koronaviruso nukentėjusiems renginių organizatoriams – 2 mln. eurų kompensacijų
Dabar, anot jo, svarbiausia, kad visas kultūrinis gyvenimas grįžtų į senas vėžes. To T.Lukas teigė besitikintis jau rudenį – kad nuo rugsėjo kultūrinis gyvenimas Estijoje bus toks, kaip prieš COVID-19 krizę.
O ir dabar Estijoje, pasak ministro, muziejai ar teatrai jau dirba 95 proc. pajėgumu.
Lyginti rezultatų nesiėmė
Lietuva COVID-19 pandemiją išgyvenančiam kultūros sektoriui iš viso numatė skirti 68,3 mln. eurų su ivesticijos į infrastruktūrą.
„Lietuva kultūros veikloms, organizacijoms ir kūrėjams 25 mln. eurų. Iš jų virš 5 mln. eurų skirta individualiems menininkams, o kita dalis – įvairių įstaigų, organizacijų veikloms visuose sektoriuose. Dar papildomai Lietuva skyrė dideles lėšas kultūros infrastruktūroms, jų atnaujinimui“, – spaudos konferencijos metu teigė Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Ateičiai, anot jo, taip pat planuojama parama kultūrininkams. Ateities ekonomikos DNR plane tam numatyta daugiau kaip 15 mln. eurų, kultūros edukacijos projektams – virš 2 mln. eurų, specialios kultūros čekių programos įgyvendinimui – dar 7 mln. eurų.
Paklaustas, kuri iš Baltijos valstybių geriausiai susitvarkė su koronaviruso krize, M.Kvietkauskas šyptelėjo: „Turbūt atsakymai [bus] tik po to, kai mes jau visiškai išeisime iš šio laikotarpio. Tada galėsime analizuoti ir lyginti.“
Turbūt atsakymai tik po to, kai mes jau visiškai išeisime iš šio laikotarpio.
Prieš prasidedant spaudos konferencijai visų trijų Baltijos šalių ministrai pasirašė susitarimo memorandumą dėl geresnio Baltijos šalių literatūros pažinimo ir vertimų.
Memorandumu šalys susitarė 2021 metais kartu parengti finansavimo schemą literatūros kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūros premija, vertimui ir leidybai. Memorandumas galios penkerius metus, jį įgyvendins trijų valstybių Rašytojų sąjungos.
