Nemokamame renginyje dalyvaus Valstybinis choras „Vilnius“, Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam diriguos vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius, solistai Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Martynas Beinaris, Žygimantas Galinis bei Mindaugas Zimkus.
Taip pat aktorius ir renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas skaitys specialiai šiam renginiui poeto Arno Ališausko sukurtus eiliuotus tekstus.
„Tai reikšminga tradicija tapęs renginys, kuris itin reikalingas miestui. Jo metu prisimename tautiečius, išėjusius ir atidavusius savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Susirinkę miestiečiai kartu ne tik pagerbia istorinę atmintį, bet taip pat kaskart įžiebia patriotiškumo bei tvirtybės jausmą savo bendryste.
Kviečiame pabūti kartu, skambant įspūdingam Zitos Bružaitės Requiem, kurį atliks didžiulis kolektyvas,“ – teigė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Mintimis apie tai, kodėl svarbu minėti šią dieną, pasidalino ir dirigentas Jonas Janulevičius: „Praėjus daugiau nei penkiasdešimt metų nuo tos dienos, kai R.Kalanta atidavė savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės, dar yra daug žmonių, manančių, jog laisvė yra duotybė ir prigimtinė teisė. Šiems piliečiams būtina priminti, kokia yra laisvės kaina. Šių dienų sukrečiančių įvykių fone tai būtina, nebijant sutirštinti tikrąsias spalvas.
Kita svarbi šios dienos minėjimo priežastis – mūsų jaunimas ir Romo atminimo išsaugojimas jų širdyse. Plačiai ir skambiai minėdami šią dieną, mes prisidedame prie šio įsipareigojimo. Jaučiame, kad tai labai svarbus istorinis įvykis Lietuvos laisvės kelyje.
Minint R.Kalantos auką, jau treti metai iš eilės Kauno valstybinis muzikinis teatras šiai dienai ruošia vis kitą atminimo simbolį. 2022 m. K.Mašanausko roko operos „1972“ premjera, 2023 m. J.Cechanovičiaus „Requiem“, o šiemet ruošiame Z.Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“.
Dienos šviesą išvydo dar 2015-aisiais
Muzikinio teatro sodelyje nuskambėsiančio kompozitorės Z.Bružaitės Requiem užuomazgos gimė prieš daugelį metų Vėlinių metu, apmąstant mūsų visų laikinumą, aplinką, tarpusavio santykius, laikinai svarbius dalykus ir užgyventų daiktų vertes.
„Šio kūrinio natos augo keliolika metų – iš lėto, galvojant apie savo šalį, jos istoriją, mažus ir didelius savo darbais, dvasia bei pasiryžimais žmones. Apie tuos, kurie sudegė iš meilės savo šaliai, savo svajonėse matė laisvą ir klestinčią Lietuvą,“ – atviravo kompozitorė Z.Bružaitė.
Requiem dienos šviesą išvydo 2015 m. ir buvo atliktas Kauno valstybinio choro bei Kauno miesto simfoninio orkestro. O 2022 m. jau su valstybiniu choru „Vilnius“, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru sugrįžo su stipria jėga kaip paminklas simboliniam didvyriui, artikuliuodamas istorines žmonijos kančias.
„Kai 2022 m. buvo minimas Romo Kalantos žūties 50-metis, teko prisidėti rengiant parodą „1972. Pramušti sieną“. Tiek naujų ir gilių atradimų buvo patirta apie Kauno pavasarį, Romo Kalantos laiką, nenumaldomą laisvės siekį, kuris tvyrojo ir simboliais liejosi visur – muzikoje, dailėje, teatre, šokyje.
Taip atsirado nauja redakcija „Requiem. Laisvės vardan“, kurioje į lotyniškų numerių seką įaudžiamos dainos lietuviškais tekstais. Naujų dalių – dainų, įvedimas tampa nusilenkimu praeityje pasodintam lietuviško roko daigui, R.Kalantai, mus į šią dieną vedusiems laisvės šaukliams, meile savo kraštui degusiems Lietuvą,“ – pasakojo kompozitorė.
Būtent naujausią kūrinio redakciją išgirs ir miestiečiai gegužės 14 d. Muzikinio teatro sodelyje.
Kitoks Requiem
Lyginant su tradiciniu, šis Z.Bružaitės Requiem yra kiek „kitoks“. Jos Requiem sudaro ne 12, bet 14 dalių. Tai kūrinys, skirtas šešiems solistams, chorui, ritmo grupei bei simfoniniam orkestrui.
„Ritmo grupės dėka akademinė muzika ir solidi šio žanro prigimtis trumpam nuneša į džiazo ir roko muzikos erdves. Tokį lengvą nuskridimą įprasminau soliniais numeriais, kuriems sukūriau ir tekstus,“ – pridūrė Z.Bružaitė.
Akivaizdu, jog plastiškas akademinio ir lengvesnės muzikos suliejimas yra autorės portretas, kuris daugeliui atpažįstamas iš nesudėtingo, tačiau įtaigaus, emocionalaus muzikinio naratyvo.
Chore – 43 dainininkai
Per penktą veiklos dešimtmetį žengiantis choras „Vilnius“ garsėja brandžiu ir menišku atlikimu, edukacine veikla ir įvairiapusiu repertuaru.
Choro scenos partneriai nuolat būna žymūs solistai, pagrindiniai Lietuvos orkestrai, ryškiausi Lietuvos bei užsienio dirigentai. Kolektyvas gali didžiuotis įvaldęs praeities epochų klasikos fondą, tačiau taip pat aktyviai reaguoja į šiandienos meno aktualijas.
Dabartinis choro vyriausiasis dirigentas, žymus Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas Artūras Dambrauskas apie pasiruošimą minėjimui Kaune pasakojo: „Prieš porą metų jau esame atlikę šį nuostabų Z.Bružaitės Requiem, taigi prisiminti tikrai nebus sunku. Šio renginio metu kauniečiai išvys pilną mūsų choro sudėtį – 43 dainininkus. Jau šį antradienį drauge paminėkime amžinas vertybes – laisvę, nepriklausomybę, taiką ir atviro pasaulio džiaugsmą.“
„Dramatiškame šių dienų fone vis dažniau galvoje praskrieja mintys, kad esame laimingi, dėkingi už laisvės dovaną, tačiau ji gali būti labai trapi. Reikia būti budriems ir sutelktai vieningiems“, – pakvietė susitelkti kompozitorė Z.Bružaitė.
Koncerto organizatoriai siūlo jungtis į bendrystę, kaip prieš 52-ejus metus, ir pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę įžiebiant patriotiškumo ugnį savo širdyse.
Requiem aeternam – tai amžiną atilsį išėjusiesiems, palikusiems ilgesį, prisiminimų graudulį bei nepriklausomos, laisvos istorijos tąsą Lietuvoje. Žuvusiesiems nekaltai, tragiškai, tyliai užgesusiems ar patiems save užgesinusiems.
