Šiemet jo tema – „Kultūra esi tu!“. Jame kultūros bendruomenė diskutavo apie ekspertinį paraiškų vertinimą ir kūrė „Lietuvos kultūros tarybos 2033“ ateities viziją. Renginį moderavo LRT KLASIKA vadovas Julijus Grickevičius.
Svarbiausias paraiškų vertinimo kriterijus – projekto vertė
Diskusijoje „Ekspertinis vertinimas – kur toliau?“ dalyvavo Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, menininkė Agnė Jokšė, radijo laidų vedėja ir džiazologė Laima Slepkovaitė, LKT narys Dainius Vaitiekūnas.
Džiazologė L.Slepkovaitė pažymėjo, kad vertindama paraiškas daug dėmesio skiria bendram kontekstui: „Vertiname pagal nurodytus kriterijus, bet tai nėra formalus vertinimas, nes turime matyti visą paraiškų kontekstą ir jas išreitinguoti“.
Vertiname pagal nurodytus kriterijus, bet tai nėra formalus vertinimas, nes turime matyti visą paraiškų kontekstą ir jas išreitinguoti.
Jai pritarė ir A.Jokšė minėdama, kad svarbus ne tik bendras kontekstas, bet ir ankstesnė pareiškėjo (-s) patirtis, veiklos, sukurta pridėtinė vertė, vertinamo projekto potencialas ir pateikta sąmata: „Jei organizacijos patirtis menka, bet prašomas didžiulis biudžetas, kad ir nuostabiai idėjai įgyvendinti, neretai tai sunkiai konkuruoja su organizacijomis, kurios yra stipresnės ir turi daugiau patirties“.
Visagino kultūros centro direktorius A.Imbrasas pastebėjo, kad vertinant svarbiausia, ką projektas suteiks kultūros sektoriui, pareiškėjui. Tačiau pabrėžė, kad ekspertai remdamiesi savo žinių visuma atrenka tam tikrus projektus: „Nieko nereiškia, kad jūs nepatekot, kad tai yra blogai. Jūs tiesiog negavote finansavimo“.
Kaip ekspertai nusprendžia, kad sąmata tiksli?
A.Jokšė ir L.Slepkovaitė minėjo, kad vertindamos sąmatas pirmiausia atkreipia dėmesį į numatytus honorarus. Menininkė Jokšė teigė: „Kadangi esu šio lauko atstovė, negaliu įsivaizduoti, kaip gali vykti bet kokio tipo kultūriniai renginiai be atlyginimo menininkams“. Slepkovaitė pabrėžė, kad labai svarbus sąmatos detalumas: „Jei yra pateiktas tik skaičius „Už meninę programą“, tada turiu spėlioti, skaičiuoti, kiek dalyvių, kokį atlygį jie gautų“.
Vertinant labai svarbus sveiko proto principas, pasitikėjimas ir bendras visų paraiškų sąmatų kontekstas.
A.Imbrasas minėjo, kad anksčiau dirbdamas ekspertu daug dėmesio kreipė į sąmatos adekvatumą ir jos sąsajas su tuo, kas yra rinkoje. Jam pritarė ir D.Vaitiekūnas teigdamas, kad vertinant labai svarbus sveiko proto principas, pasitikėjimas ir bendras visų paraiškų sąmatų kontekstas. Jis pabrėžė, kad ekspertai pasitiki pareiškėjais, o Taryba – ekspertais.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad rinkos kainas nustato ir kitų projektų sąmatose pateikti tų pačių paslaugų įkainiai, juos palyginus įmanoma nuspręsti, ar pateikta sąmata tiksli.
Kodėl tokie svarbūs konsoliduoti komentarai?
Džiazologė Slepkovaitė minėjo, kad konsoliduoti komentarai skirti ne tik pareiškėjui, bet ir ekspertų grupei, kuri pagrindžia savo sprendimus. Imbrasas oponavo konsoliduotų komentarų praktikai teigdamas, kad dalyje užsienio fondų jie nėra pateikiami ir pabrėžė, kad „paraiška nėra atmesta, bet pasirinktos kitos paraiškos, kurios yra finansuojamos. Tai skirtingi dalykai“.
Jokšė pastebėjo, kad viešinant finansavimo rezultatus reikėtų išsamiau pristatyti pasirinktus finansuoti projektus, bendrą kontekstą, nes „tai nėra tik užbrėžta linija, bet tarėmės, galvojome, pykomės dėl to, kas turėtų būti finansuojama. Sąmoningai sudarome tą sąrašą“.
Vaitiekūnas akcentavo, kad konsoliduoti komentarai skatina ekspertų darbo grupės sutarimą.
Ekspertinio darbo lūkesčiai – platesnis įtraukimas ir nuolatinis darbas
Diskusijos pabaigoje aptartas ekspertų darbo patrauklumas ir galimi pokyčiai. Imbrasas siūlė stiprinti ekspertų instituciją, mažinti biurokratiją, o kultūros bendruomenei diskutuoti apie pokyčius ir galvoti apie eksperto kaip nuolatinio darbo tam tikram laikotarpiui galimybę.
Šiam siūlymui pritarė ir Jokšė, kuri įsivaizduotų eksperto darbo kadencijas, atsiribojant nuo kitų veiklų ir dirbant pilną darbo dieną. Jos manymu tai padėtų suvokti platesni kontekstą, geriau pažinti pareiškėjus ir jų projektus.
Slepkovaitė teigė, kad dabartinė sistema normaliai funkcionuoja, bet ji linkėjo pareiškėjams tobulinti paraiškas. Vaitiekūnas norėtų, kad ekspertai dar plačiau įsitrauktų į kultūros lauką, keltų kvalifikaciją, vyktų į stažuotes.
LKT 2033 – nuo įdarbintų ekspertų iki didesnio LKT prestižo
Antroje LKT forumo dalyje kultūros bendruomenė aptarė meno sričių klausimus, strateginį ir regioninį finansavimą, paraiškų vertinimo principus, išsakė lūkesčius LKT. Meno sričių darbo grupė diskutavo apie sričių sujungimo pokyčius, pabrėžė įvairovės skatinimą, aptarė ekspertinio vertinimo proporcijas. Kėlė klausimus, ar sujungtose srityse ekspertų kiekis gali lemti skirtingų sričių finansavimo galimybes.
Grupės nariai pritarė anksčiau išsakytoms diskusijoms, kad ekspertai galėtų tapti LKT darbuotojais, dalintųsi savo patirtimi su kitais ekspertais, taip pat skatino plačiau viešinti ir skleisti informaciją apie dabartinę ekspertų atranką.
Ekspertai galėtų tapti LKT darbuotojais, dalintųsi savo patirtimi su kitais ekspertais.
Strateginio finansavimo darbo grupė išsakė savo idėjas dabartiniam LKT strateginio finansavimo modeliui. Minėjo, kad būtų svarbu suderinti organizacijų ir LKT lūkesčius, ar tai partneryste grįsta ilgalaikė investicija, ar projektinis valdymas. Siūlė įtraukti naujus vertinimo principus – ne tik paraiškas, bet ir gyvus interviu, organizacijoms pristatant savo idėjas.
Paraiškų vertinimo principų darbo grupė diskutavo apie vertinimo kriterijų kompleksiškumą, nevienaprasmiškumą, kokybines sąvokas – poveikis, vertė, taip pat projektų sąmatas ir jų galimas ribas. Iškėlė klausimų dėl vertinimo objektyvumo ir svarstė, kaip suderinti ekspertų kompetencijas ir nešališkumą. Ši grupė taip pat pritarė nuolatinės ekspertų darbo grupės formavimui.
Regioninio finansavimo darbo grupė iškėlė profesionalaus meno pritraukimo į regionus klausimą, skatino LKT ir savivaldybės ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo. Taip pat akcentavo balansą tarp regionų tapatybės renginių ir naujos produkcijos, siūlė stiprinti pareiškėjų kompetencijas, daugiau dėmesio kreipti į projektų poveikį.
Grupės atstovė minėjo, kad LKT 2033 vizija galėtų būti: „Bent ketvirtadaliu didesnis regionų finansavimas, o paraiškų turinys aiškiai nusako, koks projekto poveikis“.
LKT 2033 vizija galėtų būti: „Bent ketvirtadaliu didesnis regionų finansavimas, o paraiškų turinys aiškiai nusako, koks projekto poveikis“.
Kultūros bendruomenės lūkesčių darbo grupė aptarė didesnį LKT veiklos viešumą, kryptingesnį bendradarbiavimą, daugiau dėmesio regionams. Diskutuota apie ekspertų darbą ir konsoliduotus komentarus, regionuose kuriančių profesionalų trūkumą, leidybos klausimus, kūrėjų darbo įkainius, projektų paraiškos formą, problemas, kilusias nelikus etapinių projektų. Diskusijos dalyviai siūlė stiprinti komunikaciją tarp Regioninių kultūros tarybų ir Tarybos narių susirinkimo, aktyviau kalbėti apie ekspertinį vertinimą, LKT nariams labiau įsitraukti ir dalyvauti viešame lauke skelbiant savo poziciją kultūros bendruomenei aktualiais klausimais.
LKT tikisi darbo grupėse pateiktas idėjas pradėti įgyvendinti jau artimiausioje ateityje, dalį jų perkelti į darbo grupes, prie kurių prisijungtų ir jas pasiūlę LKT forumo dalyviai, o vėliau jas pristatyti kitoms institucijoms bei suplanuoti įgyvendinimą.
