Renginio dalyviai iš skirtingų Lietuvos regionų atvežė žemės ir iš jos supylė Lietuvos žemėlapį.
Prasidėjusi liaudies dainomis, Lietuvos žemės supylimo šventė Dievo šventovės prieigose sulaukė praeivių susidomėjimo. Būrys smalsuolių apspito dainuojančiuosius ir iš skirtingų Lietuvos regionų miestų ir miestelių žemės atvežusius ir ją pylusius, tautiniais rūbais pasidabinusius etninės kultūros puoselėtojus.
Žemės supylimo šventė |
Nelietuviškas ąžuolas
Iš skirtingų Lietuvos kraštų atvežtos žemės supylimo šventė – puiki idėja, tačiau akis badė Lietuvos žemėlapio kontūras, apipintas ąžuolo lapų vainiku. Nors šventėje buvo pabrėžiama Lietuvos valstybės, tautiškumo ir mūsų unikalumo svarba, vainiką renginio organizatoriai nupynė visai ne iš tradicinio lietuviško ąžuolo lapų, o augalo, kuris į mūsų šalį prieš kelis dešimtmečius atkeliavo iš užsienio, puikiai prisitaikė prie lietuviško klimato ir mokslininkų yra vertinamas, kaip galintis palengva išstumti tikrąjį lietuvišką ąžuolą iš mūsų valstybės.
Pagarbino akmenis
Šventės metu daugelio Lietuvos miestų ir miestelių atstovai susirinkusiems pristatė, kokią žemę atveža, iš kur tiksliai ji paimta, kokia jos vertė bei kokių magiškų galių turi. Dzūkai netgi patarė su žeme elgtis atsargiai ir nieku gyvu nesakyti „kad tu skradžiai žemę prasmegtum“, o renginį vedusi Veronika Povilionienė susirinkusiesiems pasiūlė pasiimti po žiupsnelį išpiltos žemės, parsivežti jos į namus ir pakasti po slenksčiu.
Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų buvo atvežta po akmenį. Pagarbinę akmenis tautininkai juos dėjo į penkių didžiųjų Lietuvos miestų vietas žemėlapyje.
Žemės supylimo šventės pabaigoje V.Povilionienė dėkojo susirinkusiesiems į apeigas
Panašu, kad Lietuvoje atsiranda yra nemažai žmonių, besiilginčių senojo mūsų protėvių tikėjimo. Mat Dievo, kuris Lietuvoje garbinamas šimtmečius, bažnyčios kieme buvo surengtos pagoniškos apeigos: akmens ir žemės garbinimas, prisimintos magiškos šių gamtos kūrinių galios, pagonių dievybės bei baltų mitologija.