Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaune bus pristatytas Laisvės alėjoje rastas lobis, po žeme gulėjęs apie 500 metų

Kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami susipažinti su lobiu, kuris maždaug prieš 500 metų buvo užkastas ir pernai netikėtai rastas Laisvės alėjoje.
Laisvės alėjos rekonstrukcija
Laisvės alėjos rekonstrukcija / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kovo 1-ąją dieną vyks oficialus Laisvės alėjos lobio pristatymas, kuriame dalyvaus lobio tyrėjai, miesto atstovai, rėmėjai, o visuomenei Laisvės alėjos lobį bus galima apžiūrėti nuo kovo 2-osios dienos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos lobiai, minimi Antrajame Lietuvos Statute (1536), dar ir šiandien neduoda ramybės šiuolaikiniams jų ieškotojams.

Apsiginklavę specialia įranga jie ieško ir suranda tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas.

Laimingas atsitiktinumas lėmė tai, kad, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, buvo atrastas Žygimanto Augusto laikus menantis lobis, išgulėjęs po grindiniu beveik 500 metų. Keitėsi epochos, politinės santvarkos, plėtėsi Kauno miesto ribos, ir tik 2018 m. vasarą iš po žemių buvo iškastos XVI a. vidurio monetos.

Nuo lobio užkasimo praėjus beveik 500 metų ir 8 mėnesiams nuo jo suradimo, 2019 m. kovo 2 d. jis bus prieinamas visuomenei Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Putvinskio g. 55).

Kad smalsuoliai galėtų savo akimis išvysti beveik 500 metų po Laisvės alėjos grindiniu gulėjusį lobį, jį reikėjo įvertinti, restauratoriai turėjo nuvalyti nuo laiko apnašų bent dalį monetų, mirkė jas specialiame oksidus tirpinančiame skystyje, muziejaus specialistai turėjo jas suskaitmeninti, susisteminti. Linkėdamas kantrybės, Numizmatikos skyriaus vadovas dr. I.Narbutas teigė: „Kiekvienos monetos valymo trukmė gali būti labai skirtinga. Tos, kurios oksidavosi labiau, mirks ilgiau. Daug ką šiame procese lemia ir metalas.“

Taigi, kad galima būtų visiems kauniečiams ir Kauno svečiams pasidžiaugti šiuo svarbią kultūrinę ir istorinę vertę turinčiu XVI a. vidurio lobiu, reikėjo atlikti būtinus pirminius muziejinius darbus, su architektais ir dizaineriais įrengti ekspoziciją bei pagaminti specialią įrangą šiam lobiui eksponuoti.

Lobį ištyrė ir įvertino:

Robertas Motuzas – Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius (Komisijos pirmininkas);

Vytautas Aleksiejūnas – Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas;

Dalia Grimalauskaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja;

Eduardas Remecas – Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresnysis muziejininkas;

Saulius Rimas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Lobio radėjai: UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai Ramūnas Stankevičius (elektros darbininkas) ir Virginijus Mongirdas (ekskavatoriaus mechanizatorius).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas