„Universitetas yra tobuliausias laisvės ir autonomijos įkūnijimas, kurį žmonija pasiekė veik prieš tūkstantį metų, įkūrusi pirmąjį universitetą, ir išmokusi gyventi kaip bendruomenė, besivadovaujanti šiuo idealu. Šiandien norisi padėkoti visiems idealistams, įkūrusiems universitetą, jį atkūrusiems, garbingai atliekantiems savo pareigas Vytauto Didžiojo universitete. Buvome, kada Lietuva atgimė XX amžiaus pradžioje. Dar kartą atgimėme kartu su savo šalimi ir tauta XX amžiaus pabaigoje. Šioje vienovėje būsime XXI amžiuje. Būsime Kaunui, Lietuvai ir Pasauliui“, – mintimis apie VDU ir Lietuvos praeities ir dabarties sąsajas bei universiteto tikslus, pasitinkant naują Lietuvos šimtmetį dalijasi VDU Senato pirmininkas profesorius Zigmas Lydeka.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir universiteto gimtadienio proga renginio svečius sveikins VDU Tarybos pirmininkas, prezidentas Valdas Adamkus.
Renginio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos. Įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą.
VDU istorija – Lietuvos valstybės raidos veidrodis
Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.
„Lietuvos universitetas, 1930 m. gavęs Vytauto Didžiojo universiteto vardą, turėjo didžiulę reikšmę ne tik tarpukario Kaunui, bet ir visai Lietuvai – netekusi istorinės sostinės, jauna Lietuvos valstybė turėjo skubėti sukurti svarbų mokslo židinį, kuris galėtų išlaikyti aukštą kultūrinį lygmenį, neatsilikti nuo kitų Europos valstybių“, – istorines aplinkybes pristato Kauno miesto muziejaus muziejininkas, VDU istorijos doktorantas Simonas Jazavita.
Anot istoriko, moderniai Lietuvos valstybei ir tarpukario Kaunui tuo metu padėjo formuotis šio universiteto absolventai, kurie aktyviai įsijungė į miesto ir šalies gyvenimą daugiausiai 4-ajame dešimtmetyje. „Naujoji karta tikėjo savo jauna valstybe, siekė darbuotis jos naudai, būti sąžiningais tarnyboje, buvo aktyvūs, mokėdavo ginti savo nuomonę, o svarbiausia – sugebėdavo telkti žmones visuomeninam darbui, stengėsi kurti pilietinę visuomenę“, – pasakoja istorikas S.Jazavita.
Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje.
Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m. būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.
„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V.Adamkus.
Gerbdamas ir saugodamas tautiškumą VDU nuo pat atkūrimo plėtoja Pasaulio lietuvių universiteto idėją. Pasak VDU Senato pirmininko prof. Z. Lydekos, minėti ir švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir tuo pačiu universiteto gimtadienį akademinei bendruomenei nereiškia vien panegiriką ir sentimentalius prisiminimus.
„Prasminga paversti mūsų šventę sugrįžimo prie šaknų svarstymais, naujų iššūkių ir diskusijų dienomis, pačių ambicingiausių idėjų generavimo momentu – tegu mūsų šventė tampa naujų priesakų ateities Lietuvai proga, ryžtingai ženkime per šimtmečio slenkstį pakelta galva ir drąsia širdimi – akcentuoja prof. Z.Lydeka. – Linkiu šventinės drąsos ir ryžto veikti Vytauto Didžiojo universitetui, to linkiu ir mūsų Lietuvai“.
Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda
Po šventinių sveikinimų ir regalijų įteikimo prof. L. Mažyliui, Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui ir VDU gimtadieniui skirtame renginyje vyks VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas. Jo metu skambės G.Kuprevičiaus, M.K.Čiurlionio, T.Makačino, V.Kudirkos, J.Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.
Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m. vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S.Lozoraičių muziejuje (K.Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d. bus atvira lankytojams.
Po renginio bus galima su autoriaus autografu įsigyti debiutinę profesoriaus L. Mažylio knygą „99 metai po įvykio“ (leidykla „Šviesa“). Ši jo knyga – literatūrinis debiutas, kurio žanrą pats autorius vadina „veiksmo dokumentika“. Knygoje istoriniai faktai persipina su išmone.
Rizikingos rekonstrukcijos papildo neginčytiną realybę. Tikras istorinis faktas – Vasario 16-osios Akto suradimas Berlyne – aiškinamas fantastinėmis prielaidomis, kai kuriose vietose pasitelkiama mistika. Pagrindinis veiksmas knygoje vyksta praėjus 99 metams po įvykio, taip pat ir kitose epochose. Knygoje nuolat pasikartoja nesuvaldomo laiko, nesibaigiančių kelionių, ieškojimų ir išsipildymo motyvai.
